Kai baigiasi šokoladas arba kur gyvena problemos

Jau kuris laikas sulaukiu vis daugiau užklausų iš žmonių, kurie domisi meditacija ir manęs teiraujasi apie jos poveikį savijautai ir taikymo galimybes. Tad matau, koks yra didelis poreikis šiam veiksmingam ir esmingam žinių ir metodų lobynui, į kurį pati gilinuosi jau eilę metų.
Praktinį – teorinį meditacijos kursą vedu jau seniai. Tačiau, sulig naujais metais atėjo noras jį atnaujinti ir papildyti aktualia informacija, įžvalgomis ir technikomis, kad jis būtų dar išsamesnis ir naudingesnis. 
Todėl, beruošdama atnaujintą informaciją, sumaniau su jumis pasidalinti tekstais, video ir istorijomis, kurios, tikiu, jums pasitarnaus kaip penas pamąstymui ir įkvėpimui bei praktikai.

Taip pat, šio laiško apačioje rasite:

  • Gražų ir prasmingą video,
  • Informaciją apie naujieną. Tegul tai būna nedidelis siurprizas 😉
  • Informaciją apie Naująjį Meditacijos Kursą – registracija į jį pačiomis palankiausiomis TURBO VYTURIO SĄLYGOMIS jau prasidėjo ir galioja ribotą laiką!!!

Kai baigiasi šokoladas arba kur gyvena problemos

Gyvename iššūkių kupiname pasaulyje,supami įvairiausių vidinių ir išorinių prieštarų, tarp kurių stengiamės laviruoti, prisitaikydami ar susikurdami atitinkamas išorines sąlygas,filtruodami gausius mus supančios ir pasiekiančios informacijos kiekius,tvarkydamiesi su santykiais, pareigomis, darbais ir veiklomis ir, be abejo, su savo vidinėmis būsenomis.
Todėl kasdieniame savo gyvenime išgyvename didelį kiekį streso, įtampos,nerimo, baimių, emocinės sumaišties, kas įtakoja nuovargio ir išsekimo arba apatijos būsenas, nepasitenkinimą ir savęs bei savo galimybių nuvertinimą,koncentracijos ir darbo našumo stoką, atsipalaidavimo ir miego problemas,valgymo, virškinimo, kvėpavimo bei kitus organizmo sutrikimus, priklausomybes,polinkį į užsisklendimą ir vienatvės išgyvenimą, depresiją arba darboholizmą,bendravimo sunkumus, nusivylimą savimi, kitais žmonėmis ir gyvenimo prasmės praradimą, kartėlį, pyktį, beviltiškumą…
**

Savomis pastangomis arba su kitų asmenų pagalba (ieškodami metodų iššūkiams spręsti populiariosios psichologijos, dvasinių mokymų ar kitose specializuotose knygose, seminaruose bei internete, pasitelkdami specialistų konsultacijas) stengiamės taip kaip galime susigaudyti savo viduje ir išorėje, nardydami informacijos ir metodų bei patirčių gausoje.

Tačiau dažniausiai metodai ir patirtys bei susirinktos žinios pasimiršta arba suteikia trumpalaikį palengvėjimą. O ir pačios informacijos yra tokios įvairios ir net prieštaringos bei tiek daug, kad pavargstame nepaliaujamai rinkti nesibaigiančias žinias. Be to, tam, kad atrastume kokybišką pagalbą, išleidžiame krūvas laiko ir pinigų, kol/jeigu pavyksta atrasti tai, kas iš tikrųjų suteikia “pagrindą po kojomis”ir įveda į gyvenimą aiškumo, motyvacijos, ramybės, pasitikėjimo ir pasitenkinimo.
**

Dažniausiai net ir po gausybės sukauptų žinių bei patirčių atrandame, kad viduje tebegyvena giliai įsišaknijęs nepasitenkinimo ir vidinio alkio jausmas; kad visi bandymai tebuvo gana chaotiškos paieškos to “stebuklingo šokolado”, kuris”pamaitintų” atsipalaidavimu ir padėtų bent trumpam pamiršti kamuojančias problemas. Ir iš tikrųjų, kiekvienas vienaip ar kitaip atrandame sau patrauklias “šokolado plyteles”, kurios suteikia šį trokštamą poveikį: žmogų, veiklą/darbą/užsiėmimą, maistą ar gėrimą, daiktus, ritualus ir kt. Tačiau paradoksas tame, kad tampame nuo šio “šokolado” priklausomi ir jo mums reikia reguliariai bei vis didesniu kiekiu. Tuomet atsiranda nerimas, kas bus, jei jo nebus, jei jį prarasiu ar jis tiesiog baigsis; kaip man jį apsaugoti, kad niekas jo iš manęs nepavogtų, kaip man jo gauti daugiau, kad užtektų ilgam arba, kaip pasiekti tai, kad galėčiau įsigyti brangesnius šokoladus…
Tačiau, kad ir kokio brangumo bebūtų mūsų turimas “šokoladas”, po kurio laiko jis tampa įprastu ir pradeda nebedžiuginti, nusibosta, Tad tenka ieškoti kitų – naujų šokolado rūšių ir formų…
Taip ir sukamės šiame uždarame rate, teisindamiesi, kad tai – normalu, kad taip visi daro ir, kad kitaip nebūna… Tačiau, realiai tai mums kelia nepasitenkinimą ir kančią.
**
Iš kitos pusės, nepaisant to tariamo “normalumo”, viduje kažkodėl kirba ta nedrąsi pajauta, kad galbūt gali būti kitaip… O kartais, tam tikrose situacijose ir aplinkybėse, net pavyksta išgyventi “vidinio šokolado”būseną, kai išgyvename kokią nors tikrą kokybišką patirtį: kuomet įvyksta susitikimas ar pokalbis su išmintingu ar giliai empatišku žmogumi, patiriame gilų kontaktą su savimi, gamta ar meno kūriniu, išgyvename meilės ir pasitikėjimo būseną, patiriame aiškumą ir ramybę, giliai atsipalaiduojame…Tai tarytum atveda ar atgręžia į savo vidinį centrą, esmę ir taip patiriame tai,kas primena “grįžimą į išsiilgtus namus”.
Tačiau šios patirtys dažniausiai būna tokios retos ir nenumatomos tarsi savotiški laimėjimai loterijoje.
**

 Kokios priežastys mus verčia nuolat suktis šiame rate beieškant “šokolado”?
Kas įtakoja, kad su mumis nuolat vyksta šie procesai, kuriems, atrodo, turime tiek mažai įtakos? 

Visa, kas su mumis vyksta įtakoja mūsų protas. Paveiktas mūsų gyvenimo patirčių, kultūrinių, socialinių, rasinių, amžiaus, išsivystymo, auklėjimo, lyties ir kitų faktorių, jis, dažniausiai nesąmoningai, formuoja požiūrius ir nuostatas, kurių įtakoti mes kuriame įpročius. Šie įpročiai yra lyg programa kompiuteryje – jie skatina automatišką elgesį, pasirinkimus ir reakcijas bei vertinimus to, kas su mumis vyksta, tuo pačiu, jais remiantis, patys kuriame tam tikras aplinkybes ir savo būsenas.
Tokį – automatiškai veikiantį – mūsų protą galima palyginti su keliais įvaizdžiais: beždžione, laukiniu drambliu ir virpančia žvakės liepsna.

  • Protas generuoja begalinę gausybę minčių. Ir mūsų dėmesys nesąmoningai šokinėja nuo minties prie minties, kaip kad nuo šakos ant šakos šokinėja beždžionės.
  • Mūsų protas yra galingas ir ūmus lyg laukinis dramblys. Jis gali “lėkti šuoliais” į skirtingas puses, griaudamas viską aplinkui.
  • Protas yra nestabilus ir įtakojamas gausybės išorinių dirgiklių lyg skersvėjyje esanti žvakės liepsna. Kiekvienas dirgiklis kelia atitinkamas mintis, o šios – emocines reakcijas, kurios gali greiti kisti iš vienos į kitą – kartais visiškai priešingą ankstesniajai.

Tai yra netreniruoto proto savybės.
**
Kaip netreniruotas protas įtakoja mūsų savijautą ir gyvenimą?

  • Nejaučiame tikrųjų savo poreikių arba neteikiame jiems reikšmės ir į juos nereaguojame (gyvename dirbtinai susigalvotais arba iš kitų perimtais siekiais) ,
  • Nesugebame tinkamai pasirūpinti savimi. Net ir žinodami, kad kažkas mums nenaudinga ar net žalinga, vis viena renkamės tą patį,
  • Jaučiamės aukomis, o ne savo gyvenimo autoriais, nes mums atrodo, kad neturime didelės įtakos savo gyvenimo kokybei,
  • Nesugebame įtakoti savo emocinių būsenų ir su jomis tvarkytis, kai jos kyla (ypač su tomis, kurios mums nepatinka),
  • Pasimetame savo minčių chaose, nebežinome, ko norime, kas mums iš tikrųjų svarbu,
  • Jaučiame nuolatinį ko nors stygių ir nepasitenkinimą, o tai kelia nerimą, liūdesį arba pyktį,
  • Nesugebame pilnai patirti esamos akimirkos ir to, ką tuo metu išgyvename, nes protas blaškosi tarp praeities prisiminimų ir ateities planų bei lūkesčių,
  • Mūsų kuriami tarpusavio ryšiai iš esmės pagrįsti baime arba prisirišimu, kas generuoja pavydą, nepasitikėjimą, pyktį, godumą, o tai kelia mums kančią…

Todėl taip dažnai mūsų netreniruoto proto veikla veda į nelaimingą, nuolat “alkaną” gyvenimą ir užsukamus uždarame kentėjimų rate.

**

Kokį protą mes norime išsiugdyti?

  • Aiškų ir įžvalgų, kuris sąmoningai suvokia, kas realiai vyksta ir numato įvairias galimybes bei jų pasekmes,
  • Kūrybingą, kuris yra pilnas galimybių ir kryptingai kuria tai, kas mums reikalinga,
  • Koncentruotą ir budrų,
  • Veiksmingą, kuris būtų produktyvus, kai tai reikalinga bei atsipalaidavęs, kai ateina laikas poilsiui; padedantis tinkamai pasirūpinti savimi ir visais savo poreikiais,
  • Objektyvų ir nevertinantį, adekvačiai reaguojantį į įvairiausias gyvenimo situacijas ir žmones.
  • Imlų naudingoms žinioms,
  • Sudarantį sąlygas intensyviai ir neblaškomai išgyventi ir naudotis 5 pojūčiais,
  • Intuityvų,
  • Suteikiantį galimybę rinktis emocines būsenas arba sąmoningai jas kurti,
  • Pasitikintį ir priimantį tinkamiausius sprendimus,
  • Paremtą motyvacija, mylinčiu ir atjaučiančiu požiūriu į save ir kitus,
  • Nepriklausomą nuo išorinių įtakų ir kuriantį laimės, pasitenkinimo, pilnatvės būseną.

**

Ką daryti?
Kaip galime ugdyti savo protą?

Protą galima palyginti su pianinu. Tai – lyg instrumentas, kuriuo gali groti ką tik nori ir sugebi. Galime turėti patį nuostabiausią ir brangiausią pianiną,tačiau ką su juo veiksime, priklausys tik nuo mūsų įgūdžių.
Tam, kad išmokti groti pianinu reikalingi: atitinkami sistemingi mokymosi metodai (sukurti remiantis žiniomis ir praktika), mokytojas (kuris mokytų, stebėtų progresą, teiktų grįžtamąjį ryšį, palaikytų, padėtų judėti į priekį), kūriniai, mūsų laikas ir sistemingos pastangos.
Pats efektyviausias proto ugdymo metodas yra meditacija.
Jau šimtmečius ji naudojama kaip saviugdos priemonė, padedanti jos praktikuotojams pasiekti norimus rezultatus, kurie iš esmės veda į vienintelį rezultatą – geresnę gyvenimo kokybę sąmoningai kuriant bei išgyvenant laimės ir vidinės pusiausvyros būseną. O pastaraisiais dešimtmečiais meditacija pradėjo domėtis ir ją tyrinėti ir įvairių sričių mokslininkai, kurie ilgalaikiais tyrimais pagrindė jos teigiamą poveikį mūsų psichinei, emocinei ir fizinei savijautai, gyvenimui, santykiams, darbui ir veikloms.

Lygiai taip pat ir tam, kad veiksmingai ugdytume bei treniruotume savo protą reikalingos tos pačios sąlygos:

  • Atitinkami kokybiški metodai ir praktinės nuorodos (patikrinti laiko ir praktikos);
  • Mokytojas/instruktorius – pristatantis teorines ir praktines žinias, padedantis pasirinkti tinkamiausius metodus (kurie, laikui bėgant, dėl atitinkamų priežasčių gali būti keičiami kitais), stebintis progresą ir teikiantis grįžtamąjį ryšį, padedantis judėti į priekį,
  • Meditacijos būdų pasirinkimo įvairovė, suteikianti galimybę pasirinkti tinkamiausią meditacijos tipą pagal asmeninį būdą, charakterį, amžių ir asmeninę brandą,
  • Motyvacija ir disciplina padedanti skirti laiką ir dėti pastangas praktikuoti bei gilinti žinias.  

**

Kada galima pradėti praktikuoti meditaciją?

Bet kada, kai tik apsisprendžiate, kad ji jums reikalinga ir naudinga. Bei, kai įgyjate tinkamų žinių bei įsisavinate metodus.

**

Kur galima gauti kokybiškų žinių apie meditaciją ir įsisavinti jos metodus?

Jau dabar turite galimybę užsiregistruoti į meditacijos kursą pačiomis palankiausiomis – Turbo Vyturio – sąlygomis, į kurias įeina:
+ teorinė ir praktinė kurso medžiaga,
+ specialiai parengta knyga su meditacijos kurso teorija ir skirtingų meditacijos būdų praktinėmis gairėmis,
+ meditacijos audio įrašas lietuvių kalba
+ papildomos 85 Eur.vertės paslaugos.

Detalią informaciją rasite spustelėję nuorodą:

https://ugnemi.com/veiklos-renginiai/

 Jei čia pateikta informacija jums pasirodė naudinga, pasidalinkite ja su kitais.

Prisidėkime prie naudingų dalykų sklaidos aplink mus.

Rinkimės būti laimingais!

*******

NAUJIENA:

Vasario pradžios kassavaitiniame žurnale “SAVAITĖ” rasite mūsų su Dalia Alekniene parengtą straipsnį apie teigiamų emocijų poveikį ir jų ugdymo bei stiprinimo galimybes.

(Žurnalas išleidžiamas ketvirtadieniais)

*******

Ir pabaigai pridedu jums gražų ir prasmingą video:

The Great Bell Chant (The End Of Suffering)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *