Patirtys, kurios išlieka visam gyvenimui…

Vienuolyno tylos paliesta…

Palendrių Švento Benedikto vienuolyną atradau prieš maždaug 16 metų. Draugė papasakojo apie neįtikėtiną vietą Lietuvoje, kur atvykus pasijunti lyg būtum atsidūrusi “kažkokiame kitame pasaulyje” – kupiname giluminės ramybės, vidinės tylos, tikro atsipalaidavimo ir aiškumo. Kaip tik tuomet išgyvenau vidinės krizės laiką, kuomet kamavausi visiškoje sumaištyje dėl nerimo, liūdesio, nuolatinių abejonių dėl įvairiausių savo gyvenimo aspektų …

Šie draugės įspūdžiai man nuskambėjo kaip kvietimas. Tad nedelsiant susisiekėme su vienuolyno svečių namais ir netrukus iškeliavome. Buvo žiemos laikas. Atvykome vakare, patamsiais į miškų apsuptoje sniegingoje laukymėje įsikūrusius svečių namus. Juose jaukiai mus pasitiko pagyvenusi vienuolė, kuri palydėjo kiekvieną į atskirus kambarėlius. Tik įėjusi į minimalistinį, vienuolišką celę primenantį, kambarėlį, pasijutau lyg namuose. Būtiniausi, paprasti daiktai, švari ir tvarkinga erdvė ir… pro langą atsiveriantis šviečiantis tamsoje vienuolynas tarsi laivas, plūduriuojantis nakties laukuose taip prikaustė dėmesį, kad įsitaisiusi prie lango, praradusi laiko nuovoką, tiesiog rymojau ir stebėjausi užplūdusia vidine ramybe. Tačiau giliausias įspūdis dar laukė tą patį vakarą.

Po vakarienės sesuo vienuolė paklausė ar ketiname dalyvauti naktinėje brolių benediktinų maldoje, nes ji tuoj prasidės. Abi su drauge susižvalgėme, nes buvome sumanę tiesiog ilsėtis ir džiaugtis svečių namų ramybe. Tačiau, pasitarę, sumanėme nueiti tiesiog pasižiūrėti. 🙂 Vėjuotu tamsiu nakties keliuku nuskubėjome į vienuolyno bažnyčią. Nedrąsiai įėjome vidun ir… atėmė žadą. 🙂 Prieš mus atsivėrė tuščia, itin paprasta, tarytum skaidri erdvė, kvepianti smilkalais. Netrukus pradėjo rinktis broliai vienuoliai. Visiškoje tyloje čežantys jų drabužiai, susitelkęs nusilenkimas priešais altorių ir pasiskirstymas į savas vietas tarsi nardino dar giliau į tylos ir susikaupimo būseną. Visiems broliams susirinkus pasigirdo giedojimas. Štai tuomet ir įvyko vidinė kelionė kažkur giliai giliai į ramybės centrą… Giedojimo ritmas, skaidrūs suderinti balsai, psalmių tekstai, pati erdvė ir brolių gilus susikaupimas atrodė lyg keliauja tiesiai į širdį, kur suaktyvina vidines gydomąsias, atstatančiąsias vidinę pusiausvyrą galias… Išėjome po maldos netekę žado, tarytum po vidinio apsiprausimo. Sulig šia patirtimi likusias dienas dalyvavome visose brolių maldose. Nereikėjo nei derintis, nei tartis, tiesiog natūraliai traukė būti, patirti ir išgyventi tai, kas savaime vyko šių apeigų metu. Likęs laikas buvo skirtas pasivaikščiojimams gamtoje, skaitiniams, pokalbiams, apmąstymams.

3 dienos prabėgo lyg akimirka… Atėjus laikui išvažiuoti buvo taip sunku, lyg iškeliautum iš namų. Ašaros mums abiems bėgo upeliais ir dar neišvykus jau pradėjome ilgėtis viso to, ką čia patyrėme.

Nuo to laiko Palendrių vienuolyne lankiausi dar 4 kartus. Kartais viena, kartais – su drauge ar seserimi, skirtingais metų laikais. Ten sutikau dvejus savo gimtadienius ir naujus metus. Užsimezgė ryšys su a.a. Tėvu Bernardu – tuometiniu svečių Tėvu, begalinės išminties, neįtikėtino geranoriškumo, ramybės, jumoro ir jautrumo vienuoliu, kuris vienuolyne gyveno apie 50 metų. Kalėdiniai ir Velykiniai atvirukai ir trumpi šilti laiškai iš Tėvo Bernardo ir sesutės Filomenos (tuo metu su begaline meile besirūpinusios vienuolyno svečių namais) tapo vienais šilčiausių ir nuoširdžiausių mano gyvenimo prisiminimų.

Ilgesys šiam vienuolynui ir jame išgyventoms ypatingoms patirtims, ir begalinis dėkingumas išliko mano širdyje iki šiol. Ir štai pamažu atėjo laikas, kuomet aiškiai pajutau, kur noriu daryti naują savo autorinį seminarą “Tylos Palaiminimai”. Tinkamesnės vietos jam tiesiog negalėjau įsivaizduoti. Kuomet pavyko suderinti datą ir visas detales su vienuolyno vyresniuoju – Tėvu Kazimieru, užplūdo begalinis dėkingumas ir džiaugsmas, kad jau netrukus ne tik aš pati, bet ir jūs – seminaro dalyviai – keliausime į šią gydančią ir gaivinančią patirtį, kuri kartu su specialiai paruošta seminaro programa, sušildys širdį, nuramins protą ir paruoš mus visus Kalėdiniam laikotarpiui.

Apkabinu jus visus ir kiekvieną atskirai. 🙂 Ir laukiu jūsų!

*Apie vienuolyną:http://www.palendriai.lt/apie-mus.html

*Apie seminarą: 
https://ugnemi.com/veiklos-renginiai/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *