Gyvenimas iššūkių metu: iš dramos – į galimybes


{Paveikslas: Jeremy Miranda “Kopėčios į kitą vietą”}

Kuomet mus ištinka asmeniniai ar globalūs iššūkiai, dažniausiai pirminė reakcija į juos yra baimė.
Baimė turi kelias raiškos formas:

  • Sąstingį (bejėgiškumo, vidinio ir ar išorinio paralyžiaus, “aukos” pojūtis),
  • Bėgimą (kuris gali pasireikšti kaip situacijos neigimas ar siekis užsimiršti, pasitelkiant į pagalbą priklausomybę keliančius dalykus),
  • Kovą, puolimą (kai baimę perkeičiame į pyktį “gindamiesi” nuo “pavojaus”).

Tuomet, leisdami baimei augti, ją lyg sniego kamuolį išauginame iki didžiulės dramos… Tačiau, iš patirties žinome, kad drama niekur mūsų neveda, nes ji – klampynė. Ji tik įvelia mus į nuolatinę besikeičiančių emocijų žaismę, kuri tampa savotišku turkišku serialu su nesibaigiančiais šimtais serijų, kurio reali paskirtis tėra “užmušti laiką”…

Kita reakcija į baimę yra: “STOP!” Tai galime padaryti užduodami sau klausimą: “Ar šią akimirką – čia, kur esu dabar, gresia pavojus mano gyvybei ar sveikatai?”

Jei atsakymas – taip: “Ką galiu padaryti, kad pagerinčiau savo būklę ir išeičiau iš susidariusios realiai mano sveikatai/ gyvybei pavojingos situacijos?”

Jei atsakymas – ne: “Stop!” ir pasirinkti nukreipti savo mintis naudinga linkme. Juk gyvenimas tęsiasi toliau ir, kol jis tęsiasi, tol jame yra visokeriopų galimybių.

Mūsų gyvenimas, kaip kad gamtos dėsniai, nuolat įtakojamas ir sąlygojamas poliarinių prieštarų: šviesos ir tamsos, šalčio ir karščio, išsiplėtimo ir susitraukimo, judėjimo ir nejudros, augimo ir nykimo… Jame nuolat vyksta kaita. Kaita mūsų gyvenime yra natūralus dėsnis. Tad, nors ir visokeriopai stengiamės susikurti išorinį stabilumą ir išgyventi saugumą bei komfortą savo gyvenime, maži ir dideli pokyčiai primena mums apie tai, kad viena svarbiausių savybių, padedančių mums gyventi ir kurti savo vidinę pusiausvyrą yra ne išorėje, o viduje. Todėl lankstumas ir asmeninių vertybių persidėliojimas savo prioritetų skalėje padeda įžvelgti prasmę visame kame, kas su mumis bevyktų ir atitinkamai koreguoti savo būseną ir elgseną.

Kai iš tikrųjų pasigiliname į tai, kas vyksta mūsų gyvenime, atrandame, kad kiekvienas vyksmas bei pokytis kažką nunešdamas, tuo pačiu metu ir atneša į mūsų gyvenimą kažką mums svarbaus. Tereikia tik stabtelėti ir užduoti sau atitinkamus klausimus.

Tad noriu pakviesti iš tikrųjų pasinaudoti šia galimybe skirti laiko vidujai stabtelėti ir prisiminti, kad, kas su kiekvienu iš mūsų bevyktų, kiekvienas nuolat renkamės kaip į tai reaguoti bei turime galimybę gauti iš to naudos, jei tik šiek tiek sąmoningai pakoreguosime savo požiūrį ir elgesį.

Iš esmės žmogus turi 6 poreikius, kurių patenkinimas įtakoja vidinio komforto būseną. Tai:

  • Saugumas,
  • Nesaugumas/įvairovė,
  • Reikšmingumas,
  • Meilė ir ryšys,
  • Saviugda/augimas,
  • Dalinimasis/pagalba.

Kiekvienas žmogus šiuos poreikius patenkina savais būdais, tačiau yra kelios bendros taisyklės, sudarančios sąlygas padėti sau juos patenkinti, bet kokiame savo gyvenimo etape.

2 svarbūs klausimai sau:

1. Ką darau ir ką dar galiu padaryti, kad geriau pasirūpinčiau savo fizine, emocine, proto sveikata? Kas padeda/ gali padėti man geriau jaustis, susikurti motyvaciją, emocinę pusiausvyrą ir proto aiškumą mano gyvenime? (pvz: fizinė veikla/ proto valdymo technikos/ higiena…);

2. Ką galiu nustoti daryti, kas žalingai veikia mano savijautą ir sveikatą? (pvz: stresorių – soc.medijų ir žinių srauto ribojimas).

METODAI:

I. Susidėliokite savo dienos grafiką, kuriame sąmoningai paskirstytumėte savo brangiausią resursą – laiką ne tik savo darbinėms veikloms, tačiau ir:

  • Judesiui: kas tai bebūtų – pratimai, joga, šokis, kovos menas, greitas ėjimas, bėgiojimas… Yra gausybė judėjimo būdų, kuriuos galima taikyti net ir uždaroje patalpoje – namuose. Judėjimas yra būtinas darniam mūsų kūno funkcionavimui (stuburui, sąnariams, raumenų tonusui, vidiniams organams, kūno skysčių apytakai, medžiagų apytakai organizme…) bei, tuo pačiu, būtina sąlyga pailsėti ir “atsišviežinti” protui, prevencija baimei bei stresui;
  • Mokymuisi: Kokios žinios jums naudingos, reikalingos? Ko seniai norėjote išmokti, ką sužinoti? Galbūt tai: kalbos mokymasis, paskaitos ir seminarai dominančiomis temomis, populiarioji psichologija, naujo praktinio įgūdžio mokymasis, dvasinės žinios, savęs pažinimas psichoterapeuto/ psichologo konsultacijų pagalba internetu; saviugdos programa online… Kas tai bebūtų, įtraukite tai į savo dienotvarkę ar savaitės planą ir matysite, kaip sistemingai tuo užsiimant vyks procesas, kuris suteiks naudos ir pasitenkinimo;
  • Tarpusavio santykiams: atsiradus daugiau laiko skirkite daugiau kokybiško dėmesio šeimai, susisiekite su draugais ar kitais jums svarbiais žmonėmis;Pagalbai: užduokite sau klausimus* Kam ir kaip noriu padėti (laiku, dėmesiu, žiniomis, pinigais, daiktais…)?* Kokia pagalba reikalinga man? Kas gali man ją suteikti?
  • Atsipalaidavimui: tai – viskas, kas suteikia jums galimybę išgyventi malonumą, poilsį ir atitrūkti nuo stresorių: interneto bei socialinių medijų (pvz.: maudymasis vonioje, malonus laikas su artimaisiais, kūryba, rankdarbiai, žaidimai, malonūs skaitiniai ir kt.

Dienos grafikas ir tikslingi klausimai įveda saugumo pojūtį bei užtikrina, kad sąmoningai skirsime savo laiką ir dėmesį tam, kas mums iš tikrųjų svarbu.

II. Susidėliokite sau mėnesio tikslus. Tai padės sutelkti ir nukreipti protą į tai, kas jums svarbu, paliks mažiau erdvės nevaldomoms emocinėms dramoms ir padės naudingai išnaudoti jūsų laiką.

Jei norite gauti tikslų sudarymo lentelę ar kreiptis dėl psichologinės pagalbos, parašykite man:

ugne@ugnemi.com

Būkime sveiki ir lankstūs bei kūrybingi 🍀💐

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *