Apie tiesą ir teisybes -Nuostata konstruktyviam bendravimui konflikto metu


Christian Heerde “Konfliktas gamtoje”
https://christian-heerde.de/human-nature

Išgyvendami trintį tarpusavio santykiuose, galime pasvarstyti apie tai, kaip galime konstruktyviai bendrauti su žmonėmis, su kuriais jaučiamės skirtingi, nesusišnekame, mums sunku ir norisi patylėti, atsitraukti, pabėgti arba veltis į alinančias kovingas dramas. 

Pirmiausiai verta susimąstyti apie NUOSTATĄ (intenciją konflikto metu), kuri priklauso nuo požiūrio.

Kaip esame linkę veikti konflikto metu?

Iš esmės – kovoje elgiamės gynybiškai arba puolamai. Vedini automatinio įpročio, konflikto metu, vieni žmonės yra linkę tiesiog nusileisti ir atsiriboti, išsisakyti ir atsitraukti. Kiti – aršiai visomis priemonėmis kovoja už savo tiesą, treti – pasitelkia diplomatiją, kuri padeda sumanipuliuoti situacija ir kitu žmogumi “gražiuoju”. Reakcijų ir elgsenos modelių yra įvairių, tačiau, jei į juos pasigilinsime iš esmės, atrasime jog jų pagrindas yra grįstas emocijomis – baime arba pykčiu bei vienokios ar kitokios asmeninės naudos siekimu ir yra radikaliai vienpusės – nukreiptos į laimėjimą (gaunu tai, ko noriu) arba pasidavimą (savo vietą užleidžiu kitam). Retas žmogus į konfliktą pažvelgia kaip į galimybę geriau pažinti save ir augti drauge per sąveiką, paremtą lygiaverte įtampa. Tačiau gyvenimas siunčia žmones ir situacijas, kurios mus skatina patyrinėti savo silpnąsias puses ir mokytis kaip sąveikauti su kitu žmogumi taip, kad tai neštų naudą abiems pusėms ir padėtų judėti link lygiavertės vienybės, gilesnio pažinimo bei kūrybos vietoje “hierarchinių santykių”, dominavimo, prievartos, susipriešinimo ir nutolimo. 


Požiūris, formuojantis nuostatą

Žvelgiant paviršutiniškai, atrodo, jog konfliktas vienareikšmiškai yra “priešybių susidūrimas”. Kadangi tėra “viena teisinga tiesa, viena pusė siekia nugalėti oponentą kova, vedina nuostatos “teisus” priešinasi “neteisiam”. Priešpastatau tai, kas man atrodo tikra, realu, teisinga, tam, kas netikra, nerealu, neteisinga. Juk “tiesa yra ir tegali būti viena”.

Tačiau, minutėlei “apverskime savo mąstymą aukštyn kojomis” ir pasvarstykime apie tai iš kitos perspektyvos. O kas tada, jei padarysime prielaidą, kad tiesa yra sudėtinis reiškinys, kurioje kiekvienas žmogus su “savo teisybe”, kylančia iš jo suvokimo, parodo, atskleidžia, “atstovauja” skirtingas jos dalis? Kas, jei kiekvienas kitas žmogus padeda mums atrasti ir tyrinėti įvairius tiesos aspektus?

Šia – atvirumo galimybėms, vedančio į gilesnį pažinimą, nuostata mūsų dienomis remiasi mokslas (ypač fizika), tyrinėjantis realybę įvairiausiais aspektais. Ši tyrinėjimo nuostata, paremta nešališku stebėjimu ir išsikeltų hipotezių patikrinimu praktikoje (eksperimentų būdu), ryškiau skinasi kelią nuo A. Einšteino laikų “reliatyvumo” teorijos. Nuo tada itin ryškiai ir ryžtingai išankstinių nuostatų “nekeičiamumas” ir neabejotinumas pradėjo užleisti vietą smalsiam, atidžiam, atviram realybės tyrinėjimui, atskleisdamas mums vis gilesnius ir kompleksiškesnius realybės aspektus. Mokslas pradėjo atrasti nuolat vykstančią sąveiką ir kaitą tarp skirtingų realybės elementų, ir tokiu būdu, nuolat vykstantį kūrybos procesą. Kiekvieno žmogaus sąveika su realybe įtakoja kievieno asmeniškai sau kuriamą realybės vaizdą. Būtent – asmeniškai sau kuriamą! 

Tad išvada yra tokia, kad realybė yra individualus ir kintamas savęs ir supančio pasaulio suvokimas. Jį kiekvienas sau kuriame kiekvieną akimirką . Kaip? Naudodamiesi 5 pojūčiais, kurie gauna informaciją sąveikaudami su išoriniu pasauliu, tuomet siunčia šiuos duomenis smegenims, kurios juos apdoroja. Kadangi gaunamos iš aplinkos informacijos kiekiai yra didžiuliai ir mūsų smegenys tiek informacijos apdoroti nėra pajėgios, jos pritaiko “atpažįstamumo” filtrus (suformuotus šeimyninės, kultūrinės, religinės, socialinės ir kt. aplinkos), kurie suklasifikuoja informaciją ją “atpažindami” remiantis turima patirtimi, atrankos būdu. Taip kuriame RIBOTĄ savo realybės vaizdą.

O ar pagalvojate, kaip gi su ta informacijos dalimi, kurios mūsų smegenys neatsirinko – neatpažino? Ar ji nėra realybės dalis?

Mėgstu pasakoti palyginimą apie “musės” ir “bitės” požiūrį, kurios toje pačioje pievoje pasirenka tik tai (išmatas arba žiedus), kas joms atpažįstama, nes jas domina – patenkina jų bazinius mitybos, išlikimo poreikius. Taip galime juokais apibūdinti pesimistus ir optimistus. 🙂

Tačiau juk pievoje yra žymiai daugiau ir mes to nematome, nes tai mūsų “nedomina”… Galbūt tai gali ir nepasirodyti problema tol, kol patenkina mūsų poreikius. Tačiau, iš šio tariamo “komforto” mus išjudina konfliktas. Susidūrus “bitei” ir “musei”, kuri iš jų bus teisi?

Na, ir juokais, ir rimtai, darome išvadą, kad žmogus yra daugiau nei bitė ir musė, nes jis turi sąmonę ir galimybę keisti nuostatas, plėsti savo požiūrį, rinktis. Taip pat žmogus turi žymiai daugiau poreikių. Tad, kuo platesnis mūsų realybės suvokimas, tuo ji turiningesnė, turtingesnė, labiau ir giliau mus patenkinanti.

Stepheno Hawkingo knygoje “Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus” radau Richardo Feynmano mintį, kad “norėdami suprasti, kaip viskas veikia, kiekvienai galimai istorijai turime priskirti tam tikrą tikimybę ir tuo remdamiesi daryti prognozes.” Tad kitas žmogus su savo požiūriu (jei aš turiu atinkamą – atvirą tyrinėjimui) nuostatą, gali praturtinti mano šiuo metu turimą suvokimą ir, tokiu būdu, mano gyvenimą. Iš to gali kilti kažkas kokybiškai naujo… Todėl svarbu ne tik išsakyti savo nuomonę, tačiau ir klausytis bei išgirsti tai, kas slypi už žodžių – koks to žmogaus suvokimas…

O apie klausymosi būdus – kitame rašinyje. 😉

Na ir pabaigai, pasidalinsiu viena savo mėgstamų istorijų – indų pasaka apie neregius ir dramblį.

 PASAKA APIE DRAMBLĮ  IR NEREGIUS

Vienas žmogus jojo ant dramblio į Benaresą ir susitiko būrelį neregių elgetų. Elgetos artėjo prie dramblio ir nesuko iš kelio.

– Šalin iš kelio! – sušuko žmogus. – Argi jūs nematote, kad priešais dramblys? Jis jus sumindžios!

Neregiai puolė į šalį, ir vienas iš jų tarė:

– Iš kur mes galime žinoti, kad priešais mus dramblys? Mes neregiai nuo pat gimimo.

O antrasis prabilo:

– Garbingasis pone, galbūt jūs pasakytumėte, į ką panašus dramblys?

– Prieikite ir pačiupinėkite, – pasiūlė dramblio šeimininkas. – Tada galėsite įsivaizduoti, koks puikus gyvulys tasai dramblys!

Neregiai taip ir padarė. Jie prisiartino prie dramblio ir pradėjo jį čiupinėti. Vienas palietė uodegos galą, kitas – koją, trečiasis – ausis, ketvirtasis – straublį, penktasis – šoną.

Kai dramblio šeimininkas nujojo, pirmasis neregys, kuris buvo palietęs dramblio uodegos galiuką, tarė:

– Pasirodo, dramblys panašus į šluotelę!

– Ką tu išsigalvojai? – nustebo tas, kuris buvo čiupinėjęs dramblio koją. – Dramblys panašus į koloną!

Trečiasis neregys – jis buvo palietęs dramblio ausį – sušuko:

– Judu niekus pliauškiate! Dramblys panašus į milžiniško lotoso lapą!

– Niekai! – suriko ketvirtasis. – Dramblys panašus į storą lyną!

Penktasis neregys, čiupinėjęs dramblio šoną, ėmė juoktis:

– Jūs, matyt, taip išsigandote dramblio, kad net nebuvote prie jo priėję! Tad žinokite – dramblys panašus į tvirtovės sieną!

– Tai jau ne! – vėl sušuko pirmasis. – Dramblys panašus į šluotelę!

– Į koloną! – sakė antrasis.

– Į lapą! – kartojo trečiasis.

– Į lyną! – rėkė ketvirtasis.

– Į tvirtovės sieną! – tvirtino penktasis.

Saulė jau ėmė leistis, o neregiai vis tebesiginčijo. Užėjo naktis, o jie tebešūkavo:

– Dramblys panašus į šluotelę!

– Į koloną!

– Į lapą!

– Į lyną!

– Į tvirtovės sieną!

Atėjo kita diena, o užsispyrėliai nesitraukė nuo kelio. Sėdėdami dulkėse, jie toliau piktai ginčijosi.

“Taigi žinovai šie akli vis ginčijasi garsiai.
       Jie sako, kad kiti akli ir gina tiesą narsiai.
      Kiekvienas iš dalies teisus, tačiau visi neteisūs.”  

*******************************************************

Galiu jums padėti?

  •  Pavargote gyventi ribotą ir jūsų poreikių netenkinantį gyvenimą,
  •   Siekate naujos savo asmeninio ir profesinio gyvenimo kokybės,
  •   Norite atskleisti ir įgyvendinti savyje glūdintį potencialą,
  •   Apsisprendėte gerinti savo savijautą,
  •   Jums svarbu atrasti aiškumą ir atsakymus į kamuojančius klausimus,
  •   Siekiate išmokti efektyviai ir kūrybingai tvarkytis su savo asmeninias iššūkiais?

Mano paslaugos skirtos JUMS!

Psichoterapinis & Ugdomasis Konsultavimas autorinė psichoterapinė, ugdomoji ir savilyderystės programa, pritaikoma jums asmeniškai, pagal jūsų poreikius, tikslus. 

Šią programą sukūriau remdamasi 14 metų kaupiamomis žiniomis psichoterapijos, koučingo, Mindfulness srityse ir praktinio darbo su klientais Lietuvoje ir užsienyje patirtimi. Ji apjungia virš 50 skirtingų efektyvių technikų, pagrįstų moksliniais tyrimais apie mūsų smegenų veiklą.

Tai – koncentruota visapusiška psichoterapinė-ugdomoji programa, kuri efektyviai padeda pasiekti tuos rezultatus, kurie jums iš tikrųjų svarbūs.

Konsultavimas vyksta asmeninių sesijų metu, tiesiogiai arba nuotoliniu – online būdu. Kiekvienos sesijos trukmė nuo 1 val – iki 1.30 val.  

Jaučiate, kad tai – jums? Susisiekite telefonu arba elektroniniu paštu pažintinei sesijai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *