lu-jong-5-elementai-edita-zurnale-2016-09-jpg

2016 metų Rugsėjo mėnesio žurnale EDITA Nr.9 

5 Gydančios Tibeto jogos Lu Jong pratimai rytinei mankštai

Įprasta rytinė mankšta jau pabodo, o to, kas neįdomu, nesinori. Išbandykite 5 gydančiosios Tibeto jogos pratimus! Jie naudingi ne tik kūnui, bet ir fizinei bei dvasinei sveikatai. Sertifikuota Lu Jong jogos mokytoja Ugnė Mikalauskaitė.

Gydančioji Tibeto joga Lu Jong – tai amžių patirties subrandinta sveikatingumo sistema, paremta Tibeto medicinos žiniomis, kuri iki mūsų atkeliavo iš tolimos Tibeto šalies, plytinčios Himalajų aukštikalnėse. Ją į Vakarų pasaulį atnešė ir vakariečių fizinėms galimybėms bei poreikiams pritaikė garbus aukšto rango Tibeto lama Tulku Lobsangas Rinpočė. Jis yra Tibeto medicinos medikas, astrologas, jogos, įvairių meditacijos technikų, tibetietiško masažo ir kitų budistinių Tantrajanos linijos saviugdos bei sveikatingumo praktikų Mokytojas.

Lu Jong per judesį, kvėpavimą ir susitelkimą padeda atsipalaiduoti, išsilaisvinti nuo įtampų, pasirūpinti savo stuburo, sąnarių, vidinių organų sveikata, taip pat darnesniu imuninės, virškinimo ir kvėpavimo sistemų funkcionavimu. Be gydančio poveikio, praktikuodami Lu Jong jogą, gebame vis aiškiau pajusti natūralius savo kūno poreikius. Atliekant pratimus, mus lydintis susitelkimas ir atsipalaidavimas stimuliuoja hormonų gamybą mūsų organizme ir skatina pajusti vidinį komfortą ir laimę.

Pirmoji ir pagrindinė Lu Jong jogos pratimų grupė „5 elementai“ puikiai tinka ir rytinei mankštai – pakanka jiems skirti 15 min. Jeigu „užsikabintumėte“ ir norėtumėte sužinoti daugiau, Nangten Menlang International tinklalapyje galima įsigyti knygelę ir DVD.

Pratimų grupė „5 elementai“

1. „Ngangmo Chu Tung“ – „Kaip tibetietiška žąsis geria vandenį“
Elementas – erdvė.
Fizinis poveikis: naudinga visų tipų ligų atveju, taip pat vėjo, tulžies, gleivių ir kraujo ligų atvejais.
Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – šykštumas, priešnuodis – dosnumas, tyra savybė – pusiausvyra.
Energinis poveikis: atveria bambos ir širdies energetinį centrą.
Kvėpavimas: įkvėpkite ruošdamiesi atlikti pratimą; iškvėpkite lenkdamiesi žemyn; įkvėpkite grįždami į vertikalią poziciją; sulaikykite kvėpavimą lenkdamiesi atgal ir grįždami į pradinę padėtį.

2. „Drongmo Sur Dung“ – „Kaip jakas kasosi petį“

Elementas – žemė.
Poveikis fiziniame lygmenyje: naudinga naujų karščio ligų atvejais.
Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – puikybė, priešnuodis – atsidavimas / ištikimybė, tyra savybė – ramybė.
Energinis poveikis: atveria bambos energinį centrą.
Kvėpavimas: įkvėpkite sukdamiesi į kairę ir artindami dešinį petį link priešingo kelio; sulaikykite kvėpavimą pasisukdami į šoną; iškvėpkite grįždami į vertikalią poziciją; pakartokite tą patį, sukdamiesi į kitą pusę.

3. „Kyangmo Nyel Tang“ – Kaip laukinis arklys atsigula“

Elementas – vėjas.
Fizinis poveikis: naudinga tulžies ir gleivių ligų atvejais.

Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – pavydas, priešnuodis: vertinimas / dėkingumas, tyra savybė – meilė.

Energinis poveikis: atveria širdies energetinį centrą.

Kvėpavimas: įkvėpkite sukdamiesi į kairę ir artindami dešinę alkūnę link priešingo kelio; sulaikykite kvėpavimą pasisukdami į šoną; iškvėpkite grįždami į vertikalią poziciją; pakartokite tą patį, sukdamiesi į kitą pusę.

4. „Trayi Lung Zin“ – „Kaip sakalas sklendžia vėjyje“

Elementas – ugnis.
Fizinis poveikis: naudinga senų karščio ligų atvejais.

Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – pyktis / neapykanta, priešnuodis – kantrybė, tyra savybė – atjauta.

Energinis poveikis: atveria bambos energetinį centrą.

Kvėpavimas: įkvėpkite ruošdamiesi atlikti pratimą; iškvėpkite lenkdamiesi žemyn ir artindami smakrą link krūtinės; įkvėpkite ištiesindami kaklą ir grįždami į vertikalią poziciją; sulaikykite kvėpavimą lenkdamiesi atgal ir grįždami į pradinę padėtį.

„Ling Shi Ta Dril“ – „Kaip tarp 4 žemynų iškyla naujas kalnas“

Elementas – vanduo.
Fizinis poveikis: naudinga šalčio ir gleivių ligų atvejais.
Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – prisirišimas / įsikibimas, priešnuodis – altruizmas, tyra savybė – nesavanaudiškumas.
Energinis poveikis: atveria širdies energetinį centrą.

Kvėpavimas: įkvėpkite keldami sukabintas rankas aukštyn; trumpam sulaikykite kvėpavimą, kai vertikalioje pozicijoje tempiatės aukštyn; iškvėpkite nuleisdami rankas žemyn ir apačioje spusteldami pažastų zoną.

Po kiekvieno pratimo po 3 kartus atliekamas apvalantis kvėpavimo pratimas „Lung Ro Sel“ – „Iškvepiant užsistovėjusį orą“.

Atsistokite tiesiai, pėdos dubens plotyje. Abi rankas laikykite bambos lygmenyje, kelių centimetrų atstumu, delnais aukštyn arba žemyn. Giliai įkvėpkite per nosį. Įkvėpdami kelkite rankas iki pečių (pečių stenkitės nepakelti). Iškvėpdami per burną ar nosį, leiskite rankas delnais žemyn, iki bambos tardami mantrą „HA“.

SVARBU!
Derinti judesius su kvėpavimu.
Suktis ir lenktis tiek, kiek leidžia kūnas.

 Nuotraukos Nangten Menlang International, https://tulkulobsang.org/en,

<<<<>>>>

Dvasines praktikos - 2016.05.19 - JI

2 praktikos gerai dvasinei savijautai

Mūsų dvasinė sveikata glaudžiai susijusi su fizine savijauta. Tačiau kažkodėl daugelis tai pamirštame ir visų pirma rūpinamės savo kūnu, materialine gerove, o sielai, vidaus pasauliui laiko nelieka. Verta susimąstyti, nes būtent psichologinės priežastys sukelia fizinius negalavimus.Kaip galėtume sau padėti?
Konsultuoja sertifikuota Tibeto sveikatingumo ir saviugdos praktikų instruktorė
Ugnė Mikalauskaitė

 Budistinė filosofija siūlo mums tokią išeitį, kuri nereikalauja radikalių sprendimų, milžiniškų pastangų ar ypatingų gebėjimų. Juk nebūtina tapti jogu ar šventumo siekiančiu atsiskyrėliu, kad gyventume prasmingą, laimingą ir visavertį gyvenimą. Kiekvienas mūsų turime begalinį vidinį potencialą – savo išminties lobyną, kurį pažinę galime gyventi vis geriau, skirti dėmesio saviugdai ir sveikatingumui, panaudoti savo patirtį ir žinias kasdieniame gyvenime. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo kokybė – tai mūsų požiūrio klausimas.

Tibeto išminties kardas (Tog Chod). Kas tai?

       Pagal budistinį Tantrajanos mokymą, kiekvienas savo labui galime panaudoti tai, ką turime: savo kūną, protą, emocijas, įprastą gyvenimo, darbo, šeimos aplinką. Nes į visa galima žvelgti kaip į galimybę, kaip į mokymosi ir vidinės transformacijos procesą. Juk kaip per protą veikiame savo kūną, taip ir per kūną veikiame savo protą. Išgyvendami gilų kontaktą su savo kūnu  ir vidinį komfortą bei vidinę tylą, atrandame begalinę lyg visatos erdvė proto ramybę ir aiškumą.  Išmokę transformuoti neigiamas emocijas į pozityvias, įgyjame pasitikėjimo savimi ir drąsos priimti visus įmanomus gyvenimo iššūkius.
Atrastas vidinis potencialas ir sveikas pasitikėjimas savimi įgalina mus priimti tai, kas į mūsų gyvenimą ateina ir ko negalime keisti.Taip pat keisti, ką galime keisti, ir paleisti tai, kas iš mūsų gyvenimo išeina. Toks harmoningas tekėjimas atpalaiduoja, sužadina spontaniškumą, natūralų humoro jausmą ir padeda išgyventi vidinę laisvę.

         Keisdamiesi patys, darome įtaką ir aplink mus esantiems žmonėms. Taip, lyg lašui įkritus į vandenį, gera mūsų savijauta ratilais sklinda į visas puses, pozityviai paveikdama kitus žmones. Tokia yra Tibeto išminties kardo (Tog Chod) praktikos esmė. Ir norint tai praktikuoti, nereikia domėtis budizmu – šis metodas yra prieinamas kiekvienam ir visai nesvarbu, kokio amžiaus, lyties, sveikatos būklės, filosofinių ar religinių pažiūrų yra žmogus.

Per kūną atrasti dvasinę pilnatvę

        Tibeto išminties kardas (Tog Chod)  – tai dinaminės meditacijos metodas, ypač tinkamas nuo šiuolaikinio gyvenimo tempo pavargusiems žmonėms. Ši praktika padeda pagerinti tiek fizinę, tiek dvasinę savijautą: atsikratyti nerimo, baimių, vidinės sumaišties ir nesaugumo, susikaupti ir nurimti.

         Šios praktikos kūrėjas – Tibeto lama Tulku Lobsang Rinpoche. Jis suderino tradicinius vienuolių ritualinius šokius “Yaman” su “Kalačakros” judesiais ir pritaikė praktiką šių laikų moderniai visuomenei. “Kalačakra” (skr. Laiko Ratas) – Budos mokymas, aiškinantis specifines praktikas, susijusias su laiko, planetų judėjimo ciklais ir mūsų vidiniais procesais. Atlikdami šią praktiką išmokstame atsipalaiduoti, pajusti gyvenimo tėkmę ir vidujai bei išoriškai save subalansuoti tam, kad pajustume savo potencialą ir galėtume pasitarnauti kitiems.

         Ši praktika susideda iš nesudėtingų judesių, kurie atliekami laikant rankose kardą. Kardas – giliausios išminties simbolis, mokytojas, vedantis mus praktikos metu į vidinę transformaciją. Judesiai, suderinti su mantromis ir kvėpavimo technika, padeda pyktį pakeisti atjauta, baimę – drąsa ir ryžtu priimti reikalingus sprendimus, o tingumą pakeisti valios jėga. Susikaupimas ir galia, kurios įgyjame praktikuodami Tog čiodą, padeda įveikti tai, kas kankina, ir pajusti proto ramybę, aiškumą, pajusti pasitikėjimą savimi ir emocinę pusiausvyrą.

         Tibeto išminties kardo praktika grąžina mus į esamą akimirką, kurioje drąsiai pasitinkame negatyvias emocijas ir jas įveikę nugalime savo priešus. Sutramdę egoizmą, atrandame erdvią, beribę ramybę, aiškumą, vidinę galią, išmintį ir meilę bei atjautą.

Kur galima išmokti šios praktikos?

         Tibeto išminties kardo praktikos galima išmokti Kaune. Reguliari praktika grupėmis vyksta Kauno įgulos karininkų ramovės sporto salėje. O individualių užsiėmimų laikas ir vieta derinama asmeniškai. Kartkartėmis rengiami seminarai, kuriuose yra galimybė pasigilinti į šios praktikos filosofiją (https://ugnemikalauskaite.com).

         Nors praktikos poveikį galime pajusti jau per pirmąjį susitikimą, bet tam tam, kad jis būtų gilus ir ilgalaikis, o praktikos metu įgytą patirtį galėtume pritaikyti savo gyvenime, reikia reguliariai praktikuotis.

Pasaulio tautų šokių ratu prasmė

         Jau nuo senų senovės žmonės burdavosi į ratą, kad dalytųsi istorijomis ir pasakojimais, atliktų ritualus, šoktų ratu. Magiška figūra – apskritimas – vienija visus į bendrą sambūrį, kuriame įvyksta sąlytis su savimi, grupe,  žmonija, net visata, grįžtama prie savo šaknų.

       Kodėl ratas? Šia forma žmonės išreikšdavo metų laikų kaitą, žemės darbų cikliškumą (sėją, augimą, brendimą ir derliaus nuėmimą), Saulės, Mėnulio, žvaigždžių ir planetų judėjimą; taip pat ir kvėpavimo bei širdies dūžių ritmą; gyvenimo ir mirties kaitą.

        Rato simbolis puikiai tiko ir svarbius gyvenimo įvykius įprasminantiems ritualams: gimties stebuklui, brandos apeigoms, vestuvėms bei laidotuvėms. Ratas ar apskritimas yra laikoma ypatinga geometrine forma, nes ji išreiškia tobulumą ir pilnatvę, kurios siekia žmogus. Visi rato taškai yra vienodai nutolę nuo centro, o visi žmonės rate, pasisukę vieni į kitus, jaučiasi lygūs ir vienodai svarbūs. Ratą sudaro erdvė, kuri tiek skiria žmones tam tikru atstumu, tiek  juos vienija. Ši erdvė taip pat sudaro sąlygas bendrai kūrybai. Pats ratas yra žmonių kūrinys, kuriame skirtingi pradai susiejami į vieną šventą visumą. Ratas išreiškia absoliučią harmoniją ir vienybę visose gyvenimo srityse.

Šokių ratu kilmė

Pasaulio tautų šokiai ratu, dar vadinami sakraliniais šokiais ratu, atsirado 5-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Bernhardo Wosieno dėka. Šis austrų kilmės šokėjas ir choreografas sumanė patyrinėti ir išmėginti senuosius Rytų Europos šokius ratu. Jis atrado senąsias žmogaus vidinio susivienijimo su savimi ir išorinio susijungimo su grupe šaknis, „meditaciją, naudojant šokį kaip kelią į tylos gelmę.“         Prasidėjus 8-ajam dešimtmečiui, B. Wosienas buvo pakviestas į neseniai susikūrusią škotų Findhorno bendruomenę, kad pasidalytų surinktais šokiais ratu ir tais šokiais, kuriuos pats sukūrė. Šie šokiai taip prigijo, kad Findhorno bendruomenė tapo Pasaulio tautų šokių centru.
Iš čia ši praktika pradėjo plisti po visą pasaulį, tiek originaliu pavidalu, tiek ir specialiai sukurtomis choreografijomis (meditacinio ar linksmo pobūdžio, skambant folklorui, maldai, šiuolaikinei muzikai ar kt.).

Kūrybiniame procese dalyvauja visi

Šokant ratu paprastai groja skirtingų stilių melodijos.
Šokiui vadovauja vienas asmuo, kuris prieš pradedant šokti parodo nesudėtingus kiekvieno šokio judesius, ir žmonės, susikibę rankomis ar tiesiog sustoję ratu, visi kartu šoka.
Paprastai pasaulio tautų šokiai ratu praktikuojami įvairiais tikslais ir įvairiomis progomis – kaip asmeninės saviugdos priemonė, dvasinė praktika, šventimo būdas, grupės integravimo metodas ar kaip pagalba paruošiant žmones tam tikram renginiui ar veiklai, kaip terapinė ar edukacinė priemonė dirbant su vaikais, paaugliais, pagyvenusiais žmonėmis, įmonėse ir kt.
Svarbiausia tai, kad šokiams ratu nereikia jokių ypatingų gebėjimų, žinių ar patirties. Pakanka noro tai patirti ir duoti rankas šalia esantiems žmonėms. Taip tampame tarsi jungtimi ir dalyvaujame kūrybiniame grupės procese, esame pasiruošę duoti ir priimti.

Kuo naudingi

  • lavina pusiausvyrą ir koordinaciją;
  • stimuliuoja smegenų veiklą;
  • ugdo socialinius įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi.
  • leidžia geriau pažinti ir pajusti savo kūną.

Taikos ir žmogiškumo žinia

Šokti galime kiekvienas, neatsižvelgiant į amžių ar gebėjimus. Šokdami atsiveriame džiaugsmui, spontaniškumui ir bendravimui. Žaidimo elementai šokant stimuliuoja linksmą, smalsią, gyvybingą mūsų asmenybės pusę, kuri padeda mums tapti lankstesniems, labiau atsipalaiduoti ir prisitaikyti prie įvairiausių aplinkybių bei situacijų, pasinaudojant humoro ir kūrybiškumo galiomis.
Tai – praktika, skatinanti vienytis, dalytis ir bendrauti Taip skleidžiama taikos ir žmogiškumo žinia, kuri mums visiems labai svarbi.
Ši praktika ypač populiari Brazilijoje, kur žmonės buriasi į šokančius ratus parkuose, mokyklose, ligoninėse ir įvairiausiuose centruose. Taip pat Škotijoje, ypač Pasaulio tautų šokių centre Findhorne, kur kasmet vyksta tarptautiniai renginiai, suburiantys žmones iš viso pasaulio. Kitos šalys: JAV, Anglija, Portugalija. Neseniai Kaune vyko seminaras, kurį vedė viešnia iš Portugalijos Maria Barroso.

<<<<>>>>
Ugne_interviu 2016 02Tibeto praktikos leido padėti sau ir kitiems „Savo gyvenimo kelionę galiu pavadinti tekėjimu: iš vidinio chaoso – į konstruktyvų, kūrybišką, lankstų būvį; iš baimės ir vienatvės – į pasitikėjimą, drąsą ir vienybės pojūtį; iš polinkio į depresiją ir atsiribojimą – į vis didėjantį gyvenimo džiaugsmą, atsipalaidavimą, atjautą; iš duotybių – į galimybes“, – sako Ugnė Mikalauskaitė.

 Gydančioji Tibeto joga (Lu Jong), švelnioji bio – energetika, meno terapija, masažas, Tibeto išminties kardas (Tog Chod), pasaulio tautų šokiai ratu – tai veiklos, kuriomis užsiima Ugnė Mikalauskaitė. Mano pažintis su ja prasideda nuo Tibeto išminties kardo (Tog Chod) praktikos.

Į užsiėmimą Kauno karininkų ramovėje besirenkančias moteris Ugnė pasitinka su šypsena, kiekvieną šiltai apkabina, nuoširdžiai kalbasi. Ir aš pajuntu ryšį su tomis, kurios čia atėjo. Tog Chod – dinaminė meditacija, sukurta specialiai šiems laikams, pagal ritualinius Tibeto vienuolių šokius. Sustojame ratu, trumpas apšilimas, o paskui imame į rankas medinius kardus ir sekdamos Ugnę atliekame nesudėtingus judesius. Juos deriname su mantromis ir kvėpavimu. Pratybų tikslas – paleisti viduje susikaupusį pyktį, baimę, nerimą. Be abejo, norint pajausti Išminties kardo poveikį, nepakanka užsiėmime apsilankyti vieną ar du kartus, tai praktikuoti galima ir namuose.

Ugne, nuo ko prasidėjo jūsų kelias į Tibeto gydančiosios jogos, meditacijos ir kitas praktikas?

Baigusi vidurinę mokyklą Kaune, pasirinkau meno istorijos, teorijos ir kritikos Vilniaus Dailės Akademijoje. Turėjau palikti namus ir susivokti tapusi studente. Gyvenimas svetimame mieste, tarp naujų žmonių, buvo puikus savarankiškumo pradžiamokslis, padėjęs bręsti, kaupti žinias ir pamažėle atrasti tai, kas įdomu. Jaučiausi taip, lyg prieš mano akis būtų vėręsis pasaulis. Studijų metais susidomėjau pasaulio religijomis ir kultūromis, ypač traukė Tolimieji Rytai. Tai kiek vėliau mane paskatino mokytis japonų kalbos ir tyrinėti Japonijos kultūrą, domėtis budizmu, užsiimti Hatha jogos bei taichi praktikomis.

Tačiau studijos baigėsi, ir kas toliau?

Skausmingai išniro klausimai, ką sugebu, kuo galiu būti naudinga. Darbas pagal specialybę neviliojo, tad prasidėjo nauja vidinė drama su pastangomis greitai kažkur save „pritaikyti“. Grafinio dizaino kursai ir nesėkmingas mėginimas dirbti šioje srityje baigėsi apsisprendimu stoti į magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete. Meno istorijos ir teorijos mokslai tapo savotiška priebėga, atitolinusia kankinančius apsisprendimus dėl profesinės veiklos. Norėdama jaustis naudinga, padėti kitiems, silpnesniems, pradėjau dirbti savanore su vaikais ir neįgaliaisiais.

Kur jus nuvedė savanorystė?

Baigusi mokslus, nutariau tęsti savanoriško darbo patirtis Portugalijoje. Teko mokytis naujos kalbos, susipažinti su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio šalių, tačiau ir iš esmės susidurti su savimi pačia. Jaučiausi tarsi patekusi į dykumą, kurioje visu aštrumu atsiskleidė tai, kad menkai save tepažįstu, visiškai nenutuokiu, kas man svarbu ir neįsivaizduoju, koks mano gyvenimo pašaukimas.

Ar pavyko jį atrasti, pažinti save ir išsiaiškinti, ko gyvenime norite?

Gyvenimas svetimoje kultūroje, stengiantis kuo greičiau išmokti nelengvą kalbą, kad būtų įmanoma susišnekėti, neišvengiamai sukeldavo begalinės vienatvės ir melancholijos būsenas. Stengdamasi nepasiduoti depresyvioms nuotaikoms, kiek įmanydama mėginau atrasti tai, kas padėtų ir man pačiai. Taip ne tik sugrįžau prie Hatha jogos ir taiči praktikų, bet ir pradėjau intensyviau domėtis meno terapija, su kuria šiek tiek buvau susidūrusi Lietuvoje.

Įdėtos pastangos davė rezultatų – iš Portugalijos grįžau daugmaž žinodama, kas man įdomu ir ką noriu toliau daryti. Pirmasis meno terapijos kursas Vilniaus pedagoginiame universitete, kaip socialinio darbo specializacija, man pasirodė nuostabi galimybė. Įstojau į neakivaizdines magistrantūros studijas ir įsidarbinau auklėtoja Kauno klinikų psichiatrijos klinikos vaikų-paauglių poskyryje. Tai buvo puikus savianalizės, saviraiškos, išmokimo ir malonumo mokytis, svarbių draugysčių užmezgimo metas. Jaučiausi lyg archeologė, „kasinėjanti“ save tam, kad geriau suprasčiau ir, kad vėliau galėčiau padėti save pažinti kitiems.

Vėl grįžote į Portugaliją. Kas paskatino šiam žingsniui?

Ryšiai, užmegzti Portugalijoje, vis smarkiau beldėsi į širdies duris. Tad ilgai nedvejodama 2007 m. nusprendžiau ten sugrįžti. Išmokta kalba, atnaujintos pažintys padėjo kiek lengviau adaptuotis ir pradėti naują gyvenimo etapą poroje su draugu. Po metų ištekėjau. Naujas – žmonos ir emigrantės vaidmuo leido suvokti, kiek neįkainojamų patirčių būčiau praradusi, jei nebūčiau pasiryžusi šiam be galo visapusiškam, intensyviam „nuotykiui“!.. Supratau, kiek stereotipų ir nelankstumo atsivežiau su savimi į šią šalį. Tačiau tuo buvo pasirūpinta – juos nuolat laužė, lankstė ir gludino pats gyvenimas, pateikdamas įvairiausias situacijas ir iššūkius…

Kad užsidirbčiau išgyvenimui, teko užsiimti ne tik dailės terapijos konsultacijomis ir seminarais, bet ir įvairiausiais rankdarbiais, papuošalų kūrimu, uogienių bei lydyto sviesto virimu, dirbau pardavėja, valytoja, vertėja… Nuolatinės, nepaliaujamos pastangos privertė atrasti didžiulį savo kūrybiškumą ir potencialą įvairiausiose veiklose.

Kaip jūsų gyvenime atsirado meno terapija ir švelnioji bio – energetika?

Kiekvieną kartą grįžusi į Lietuvą ieškojau galimybių dalyvauti meno terapijos ir kituose naudinguose seminaruose, kad galėčiau tiek dirbti su savimi, tiek gilinti teorines ir praktines žinias. Žinių alkis neapleido net ir pačių sunkiausių akimirkų akivaizdoje ar nesuskaičiuojamų veiklų sūkuryje. Jis intuityviai atvedė į švelniosios bio – energetikos studijas. Šios žinios, 2010 m. įgytos intensyviuose kursuose Lietuvoje, atvėrė naujas terapijos galimybes ir gelmes. Subtilus terapinis ir edukacinis modelis, susiejantis įvairius metodus ir pasitelkiantis kūną, mano asmeniniame saviugdos kelyje tapo didžiuliu šuoliu. Savų gyvenimo traumų įsisąmoninimas, gyvenimo scenarijaus suvokimas ir savo problemų šaknų atradimas padėjo pažvelgti į save ir į savo gyvenimą iš naujos perspektyvos. Terapinio proceso eigoje pavyko atrasti, atpažinti, atleisti ir paleisti kamavusius prisiminimus, baimes ir problemas. Pamažu šias žinias pradėjau taikyti ir darbe su klientais (Ugnė yra Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos narė (LDTTA), red. past.).

Nesustojote ir ieškojote, kas dar galėtų padėti jums pačiai ir kitiems?

Gerėjantys kalbos įgūdžiai į mano gyvenimą nepaliaujamai vedė naujas pažintis, patirtis ir iššūkius. Sukūrusi savo internetinį puslapį portugalų kalba, pradėjau rašyti nedidelius tekstus apie terapijas, pamąstymus apie save, gyvenimą, organizuojamus renginius. Paraleliai nuolatos užsiėmiau jogos praktika ir toliau gilinausi į kultūrų ir religijų studijas. Netikėtu nuostabiu atradimu man tapo pasaulio tautų šokiai ratu, dar vadinami sakraliniais šokiais ratu. Gili jų simbolika, paprasta ir lengvai išmokstama choreografija, turtingas muzikinis kontekstas ir garantuotas vienybės, džiaugsmo, dėkingumo būsenų sužadinimas inspiravo nuolatinei jų praktikai besidžiaugiant atradimu, kad galiu šokti!

Vis dėlto ir sakralinių šokių jums nepakako. Tapote Lu Jong mokytoja?

Bėgant laikui, netikėtai kaktomuša susidūriau su būtinybe labiau rūpintis savo sveikata, stiprinti pasitikėjimą savimi, drąsą, motyvaciją, empatiją. Vėlei vidinės pajautos atvedė mane ten, kur ir reikėjo – į tibetietiško Vadžrajanos (dar vadinamo „Tantrajana“) budizmo praktikų studiją. Pradėjusi praktikuoti gydančiąją Tibeto jogą Lu Džong, suvokiau, kad ji – būtent tai, ko man reikia. Iš amžių glūdumos iki mūsų atkeliavusios, kruopščiai su begaliniu atsidavimu ir pagarba Tibeto vienuolių ir jogų išsaugotos praktikos, tarytum seniai laukta trūkstama dėlionės detalė, užpildė viduje žiojėjusią tuštumą.

Nė akimirkos nesudvejojau, kai studijos vadovė, Tibeto gydančiosios jogos, meditacijos ir kitų praktikų instruktorė Ana Taboada pasiūlė man tapti Lu Džong mokytoja. Pajutau, kad mano gilus ryšys su šia praktika gali būti naudingas ir kitiems.

Taigi jūsų veiklos pasipildė dar viena sritimi. Esate pirmoji Lietuvoje, mokanti Tibeto išminties kardo (Tog Čod)?

Ir žinau, kad tai – toli gražu ne pabaiga. Vis labiau gilindamasi į budistinę filosofiją, psichologiją ir sveikatingumo bei saviugdos praktikas, tiek domėdamasi savarankiškai, tiek ir dalyvaudama įvairiuose mokymuose, intensyvių praktikų atsiskyrimuose ir seminaruose, pajutau, kaip keičiasi mano pačios asmenybė: jėgos ir motyvacija, pasitikėjimas savimi, vidinis aiškumas, kurių taip ieškojau, pamažu vis ryškiau skleidžiasi mano gyvenime ir įkvepia priimti naujus drąsius sprendimus. Vienas tokių – po aštuonerių metų gyvenimo Portugalijoje grįžti į Lietuvą ir viską pradėti iš naujo

Publikuota žurnale “Ji” (2016.02.19-26)

*************************************************
Vis gilesnis susitikimas su savimi ir su kitais arba

Pati įdomiausia kelionė

maza foto

Sulig kiekviena diena vis labiau tikiu, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra neišsenkančių galimybių šaltinis. Tikiu, kad kiekviena mūsų išgyventa patirtis, net ir sunki bei skausminga, yra vertingas turtas kaip priemonė saviugdai ir darnesniam santykiui su kitais. Tereikia tik pažvelgti į save ir į savo gyvenimą kiek kitaip…

Dažniausiai kelias į tų – kitų „kampų, perspektyvų ar planų“ ieškojimą prasideda nuo smalsumo ar tuomet, kai jaučiamės „įsprausti į kampą“ mus ištikusios bėdos ar beviltiškai atrodančios situacijos. Tačiau vienam atrasti tą kitą perspektyvą yra labai sunku. Tam dažnai reikalingas kitas – nešališkas žvilgsnis ir metodai, padedantys rasti kelią į naują savo gyvenimo kokybę.

Noriu pasidalinti su jumis keliais tokiais būdais, kurie parodo, koks įvairialypis ir daugiaplanis gali būti mūsų savęs pažinimas ir ugdymosi procesas.

Vienas iš tokių būdų yra meno terapija. Šią terapiją pavadinčiau kelione į savo „slaptus kambarius“. Tai – kelionė į simbolių, spalvų, formų, vaizdinių, asociacijų ir išgyvenimų pasaulį, kuris kiekvienam žmogui yra unikalus. Ši kelionė padeda saugiai išjausti, išreikšti ir suvokti savo pasąmonės turinį ir visą emocijų skalę. Kūrybos procesas – lyg pasąmonės atsiųstas laiškas, kurį, su terapeuto pagalba, išanalizavus, įsisąmoninus ir integravus įvyksta susitikimas su esminiais savo gyvenimo klausimais ir atsakymais.

2015.9.01 - 2

Tačiau mūsų gyvenime yra toks metas, kuomet patirti skausmingi išgyvenimai ir traumos palieka itin gilius ir sunkiai logiškai suvokiamus padarinius, su kuriais dirbti yra itin sunku. Tas laikotarpis prasideda nuo žmogaus užsimezgimo motinos įsčiose ir tęsiasi iki dviejų metų amžiaus. Tai – vadinamasis „ankstyvasis“ arba „preverbalinis“ laikotarpis. Visa tai, ką patiria besilaukianti mama, kiekvieno iš mūsų gimimo procesas ir augimo sąlygos bei patirtys iki dviejų metų amžiaus, mūsų pasąmonėje suformuoja tam tikrą gyvenimo scenarijų ar modelį bei sudaro sąlygas individualiam „apsišarvavimo mechanizmui“ emociniame, fiziniame, charakterio ir energetiniame lygmenyje. Šie „šarvai“ – mūsų savisaugos instinkto padiktuota sistema, kuri tuo metu padeda mums išgyventi, tačiau, laikui bėgant, mes juos „išaugame“ lyg vaikiškus drabužėlius ir jie pradeda mus varžyti ir riboti. Kaip mes tai pajuntame? Iškyla nepasitenkinimas tam tikrais savo gyvenimo aspektais, pasirinkimais, atsiranda ar paaštrėja stiprios savijautos ir sveikatos problemos, pradeda erzinti ir pykdyti lyg „sugedusi plokštelė“ pasikartojantis mūsų elgesys. Tačiau būtent tuomet mums atsiveria pasirinkimo galimybė: arba ignoruoti bei slopinti tokią savo savijautą, arba ieškoti būdų, kaip pažvelgti į save ir į savo gyvenimą naujai, išsivaduoti iš nebeveiksmingo gyvenimo modelio, išmokti adekvačiai pasirūpinti savimi ir atrasti savo sugebėjimą tvarkytis su įvairiausiomis emocijomis bei priimti reikalingus sprendimus, kitaip tariant – „dirbti su savimi“. Pirmasis pasirinkimas veda į snaudulio ir apatijos būseną, nes slopindami savo nerimą, pyktį ir nepasitenkinimą, automatiškai slopiname ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu, kūrybiškumą, lankstumą, ir spontaniškumą. Tačiau antrąjį pasirinkimą pavadinčiau pačia įdomiausia gyvenimo kelione. Pastarasis pasirinkimas susijęs su drąsa, nuoširdumu ir pagarba sau bei savo gyvenimui, kadangi nuo tos akimirkos, kai pasirenkame terapinę kelionę, prasideda gilus savęs pažinimas, vidinių resursų ieškojimas ir konstruktyvaus požiūrio ugdymas. Pirmiausiai mes prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą ir išsivaduojame iš aukos vaidmens, antra – susipažįstame ir iškonstruojame savo gyvenimo scenarijų bei ištirpdome šarvų sistemas, trečia – į visa, kas su mumis vyksta pradedame žvelgti atidžiai ir jautriai bei konstruktyviai, ketvirta – palaipsniui apjungiame savo fizinį, energetinį, proto ir emocinį lygmenis, tokiu būdu įgalindami save gyventi pilnatviškesnį gyvenimą. Tai pasiekti mums padeda Švelnioji Bio – Energetika.

Tačiau, egzistuoja ir dar gilesnis lygmuo, kuris, lyg ilgai lauktas susitikimas su pačia savo esme, pripildo šias susitikimo akimirkas begaline ramybe ir palaima. Tokiomis akimirkomis protas nurimsta, kūnas atsipalaiduoja, laikas ir erdvė praranda savo ribas ir išgyvename ne tik asmeninį, bet ir bendražmogišką lygmenį. Ši patirtis daro mus jautresniais, ugdo empatiją, padeda rasti savo vietą gyvenime bei išgyventi vis mažiau nuo išorinių sąlygų priklausančias vidinės pilnatvės būsenas. Sunku žodžiais ar sąvokomis nusakyti tai, kas į juos netelpa. Taip ir šį lygmenį kiekvienas mūsų galime patirti tik praktiškai ir tiesiogiai. Kokiu būdu? Naudojantis laiko patikrintais ir patikimais meditacijos metodais.

Yra daugybė įvairiausių meditacijos rūšių, tačiau, ne visi jie yra tinkami visiems. Mūsų vakarietiškam temperamentui ir itin į itin aktyvią protinę veiklą linkusiam protui sėdimoji meditacija tampa tikru iššūkiu ir reikalauja begalinių valios pastangų. Tačiau, pasitelkę dinaminės meditacijos technikas, atrandame, kad meditacija gali būti natūrali ir paprasta bei turinti įvairialypį teigiamą poveikį visuose anksčiau minėtuose lygmenyse, o šalia jų ir dvasinėje plotmėje. Dveji dinaminės meditacijos metodai, ypač tinkami ir lengvai pritaikomi šiuolaikiškoms gyvenimo sąlygoms bei jų įtakotų fizinės ir proto sveikatos problemų sprendimui tai – Gydančioji Tibeto Joga „Lu Džong“ ir Tibeto Išminties Kardas „Tog Čod“. Abi šios praktikos padeda mums panaudoti tai, ką turime ir kuo esame įpratę naudotis – savo kūną ir protą – kaip priemones saviugdai ir gerai savijautai.

Lu Džong – per formą, judesį, kvėpavimą ir susitelkimą padeda atsipalaiduoti, išsilaisvinti nuo įtampų, pasirūpinti savo stuburo, sąnarių, vidinių organų sveikata, o taip pat ir imuninės, virškinimo ir kvėpavimo sistemų darnesniu funkcionavimu. Be gydančio poveikio mūsų kūnui, praktikos metu išsiugdome jautrumą savo kūno atžvilgiu ir gebame vis aiškiau pajusti natūralius jo poreikius. Praktikos metu lydintis susitelkimas ir atsipalaidavimas stimuliuoja aktyvesnę hormonų gamybą mūsų organizme ir tai įtakoja intensyvias vidinio komforto ir laimės būsenas.

SONY DSC

Tog Čod – tarsi „šluota“ mūsų protui, paprastai jame tvyrančią sumaištį perkeičianti į aiškumo ir erdvės būsenas. Tai – transformuojantis šokis su kardu – simboliškai įkūnijančiu kiekvieno iš mūsų išminties šaltinį. Tog Čod praktikos eigoje pyktis, baimė, lūkesčiai, nepasitikėjimas, nesuvokimas perkeičiami į drąsą, atjautą, ryžtą, paprastumą ir laisvę. Šio nepaprasto šokio galia palydi mus į tylos ir aiškumo erdvę, kurioje ir įvyksta tas ypatingas susitikimas su pačiu savimi tiesiog čia ir dabar…

Jun 2013 - Dias Amor & Saúde  (626)

Ši terapinių metodų ir ypatingų susitikimų su savimi įvairovė į mums įprastą gyvenimo tėkmę atneša ne tik gilų savęs pažinimą, bet ir naujas savybes bei gebėjimus, kuomet įstengiame išmintingai ir mylinčiai pasirūpinti savimi bei padėti kitiems net ir sunkesniais gyvenimo laikotarpiais. Mūsų gyvenime ženkliai sumažėja dramatizmo, savigailos ir kartėlio, lūkesčių bei baimių. Palaipsniui atrandame, kad vis labiau įstengiame objektyviau įvertinti savo mąstyseną bei elgesį ir juos įtakojančias priežastis, mus ištinkančias įvairiausias situacijas bei gebame atrasti ir pritaikyti vis adekvatesnius ir kūrybingus sprendimus. Nauja asmeninio gyvenimo kokybė įneša supratingumo ir laisvės bei jautrumo ir į mūsų tarpusavio santykius. Tuo pačiu, šis procesas veda mus į globalesnį – natūralios gyvenimo tėkmės perpratimą. Tarytum banglentininkai, meistriškai manevruojantys vandenyno bangų keteromis, vietoje to, kad su jomis kovotume alinančią kovą, mes manevruojame savo gyvenimo vandenyse, jautriai ir išmintingai rinkdamiesi tai, kas mums reikalinga, keisdami tai, ką galime pakeisti ir priimdami tai, ko pakeisti neįmanoma.

Tad vertėtų dar kartą savęs paklausti – argi nėra begaliniai turtinga ir turininga mūsų būtis? Argi ji nepanaši į deimantą, kurį šlifuodami atrandame gausybę briaunų – begalę savo būties pusių ir lygmenų? Tereikia tik panorėti jas atrasti. Tereikia tik pasitelkti motyvaciją ir valią žengti žingsnį po žingsnio nepaprastai įdomiu atradimų keliu. O kadangi esame visi vieni su kitais susiję, būdami laimingesniais patys, automatiškai padedame laimingesniais būti ir kitiems. Tad jeigu nori padėti sau – ugdyk save; Jeigu nori padėti kitiems – ugdyk save. Nes visi pokyčiai prasideda tik tavo paties viduje…

Ugnė Mikalauskaitė

2016.01.30

Publikuota tinklalapyje:

http://tibetas.lt/pati-idomiausia-kelione

*************************************************
Gydančioji Tibeto Joga „Lu Džong

Gydančioji Tibeto Joga Lu Džong tai – amžių patirties subrandinta sveikatingumo sistema, iki mūsų atkeliavusi iš tolimos Tibeto šalies, plytinčios Himalajų aukštikalnėse. Ją į Vakarų pasaulį atnešė ir vakariečių fizinėms galimybėms bei poreikiams pritaikė garbus Tibeto Lama Tulku Lobsang Rinpočė, kuris yra Tibeto medicinos medikas, jogos, įvairių meditacijos technikų, tibetietiško masažo ir kitų saviugdos bei sveikatingumo praktikų Mokytojas.

lu-jong-postcard

Išvertus iš tibetiečių kalbos, žodis „Lu“ reiškia kūnas, o „Džong“ – treniravimas, ugdymas arba transformavimas. Lu Džong praktika grįsta giliomis Tibeto medicinos žiniomis, į žmogų žvelgiančiomis kaip į daugialypę ir itin kompleksišką visumą, kuri susideda ne vien iš fizinio kūno bei proto, bet ir sąmonės bei iš įvairių kanalų sistemos (tibetiečių kalboje „Tsa“), kuriais teka tiek mūsų kūno skysčiai, tiek ir gyvybinė mūsų energija, tibetietiškai vadinama „Lung“. Šių kanalų priskaičiuojama apie 72.000 ir jie skirstomi į kelis lygmenis nuo grubiausiųjų iki subtiliausių. Grubiausiame – fizinio kūno lygmenyje, jais vadiname visų tipų kraujagysles (venas, arterijas, kapiliarus), subtilūs kanalai susiję su mūsų emocijomis, o subtiliausias kanalas yra mūsų sąmonė. Atitinkamas gyvenimo būdas, mityba, žalingi įpročiai, paros ritmas, senėjimo procesas, o taip pat ir aplinkos sąlygos destruktyviai veikia mūsų vidinius kanalus, ko pasekoje jie lūžta, užsikemša ir deformuojasi. Tokiu būdu, mūsų organizme sutrinka gyvybinės energijos tėkmė, maistinių medžiagų ir hormonų gamyba bei paskirstymas, kvėpavimo, virškinimo, imuninė sistemų veikla, mus pradeda kamuoti smarki nuotaikų kaita, nerimas, depresija, tampa sunku nurimti ir susikaupti. Visa tai neigiamai įtakoja tiek mūsų savijautą, tiek tarpusavio santykius, tiek ir kasdienių veiklų kokybę.

Lu Džong praktika susideda iš 4 pratimų grupių ir papildomų judesių bei praktikų, skirtų visapusiškam mūsų sveikatinimui. Pirmoji grupė skirta stuburo ir emocinei sveikatai, antroji – penkioms kūno dalims, trečioji – penkiems pagrindiniams kūno organams, ketvirtoji – šešiems pagrindiniams susirgimams, o trys papildomi pratimai skirti organizmo išvalymui, miegui ir budrumui. Papildomas praktikas sudaro įvairūs meditacijos metodai, tempimo, atpalaiduojamieji, stimuliuojantys ir kiti pratimai bei nesudėtingi masažai. Lu Džong vienu metu gydančiai veikia mūsų kūną, protą ir energiją. Gydančios Tibeto jogos pagalba mes atkemšame, regeneruojame ir atstatome savo kanalus, taip automatiškai gerindami savo sveikatos būklę. Šios ypatingos praktikos pagalba mes savyje subalansuojame visus elementus 1 (žemės, vandens, ugnies, vėjo ir erdvės) bei humorus 2 (vėjo, tulžies ir gleivių), kurie yra mūsų kūno darnaus funkcionavimo pagrindas. Ši sveikatingumo sistema apjungia formą – poziciją, judesį ir kvėpavimą, o ši jungtis, kartu su susitelkimu, ugdo sąmoningumą savo kūno atžvilgiu, kuris padeda pajusti kūno poreikius ir tinkamai juo pasirūpinti. Pasikartojantys judesiai, kartu su specialiu kvėpavimo ritmu, stimuliuoja ir masažuoja atitinkamus kūno taškus, kurie gydo kanalus, ištempia stuburą taip sukurdami erdvę tarp stuburo slankstelių, pamaitina sąnarius, stiprina imuninę sistemą, harmonizuoja kvėpavimą, o taip pat ir ugdo vidinę ramybę ir pusiausvyrą bei koncentraciją nes, ši joga yra ir meditacija judesyje.

LU_JONG_PRACTICE_5333ef9c86cc3

Šios terapinės praktikos pagalba mes visapusiškai rūpinamės savo sveikata ir vidiniu komfortu. Reguliarus Lu Džong praktikavimas pagerina mūsų savijautą ir atneša itin pozityvius pokyčius į mūsų gyvenimą. Kuomet geriau jaučiamės, įgauname motyvacijos ir jėgų naujai atrasti gyvenimo prasmę, pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis, įgyvendinti svarbiausias savo svajones, mylėti ir leistis būti mylimiems bei padėti šalia esantiems žmonėms, o tai tampa aukštesnės gyvenimo kokybės pagrindu.

Tam, kad pagerintume savo gyvenimo kokybę, tereikia iš tikrųjų panorėti ir pasitelkti discipliną, nes bet kokie pokyčiai yra motyvacija ir pastangomis paremtas darbas. Kitu atveju, automatiškai nuolat sugrįšime į seną savo gyvenimo modelį, nenaudingus įpročius ir į nusibodusias problemas. Pasiryžę pokyčiams ir žengę pirmą žingsnį į „darbą su savimi“, mes atveriame duris į naują kelią – išvedantį mus iš atgyvenusių „vidinių schemų“ rato į kūrybišką, sveikesnę, pilnatviškesnę būtį… Tad pasiryžkime iš tikrųjų pasirūpinti savimi.

  1. Tibeto kultūroje 5 elementai – Žemė, Vanduo, Ugnis, Vėjas ir Erdvė – yra suvokiami kaip visų dalykų ir procesų pagrindas. Žinios apie jų tarpusavio sąveiką ir poveikį yra Tibeto medicinos, astrologijos ir psichologijos esmė bei įvairių dvasinių tradicijų dalis.
  2. Tibeto medicinoje 3 humorai yra suvokiami kaip gyvybinės kūno ir proto medžiagos, atsakingos už jų funkcionavimą.

 Ugnė Mikalauskaitė

2016.02.02

Publikuota tinklalapyje:

http://www.veiveriai.lt/gydancioji-tibeto-joga-lu-dzong-2

Švelnaus prisilietimo galia…

bars-picture-300x200

Ar pastebėjote, kaip visi alkstame švelnaus prisilietimo? Masažo paslaugos tampa vis populiaresnės ir kalbama apie tai, kad masažą gali užsisakyti ne tada, kada nori, o tada, kai tau paskiria laiką…

Tačiau, kodėl mums taip norisi pajusti prisilietimą? Kodėl jis mums toks svarbus?

gentle-touch_elephant-mothe

Atsakymą mums siūlo pati gamta. Prisilietimo poreikis yra mumyse užkoduotas prigimtinis poreikis. Visi žinduoliai laižo ir liečia savo naujagimius iškart po gimimo – nuo nosies galiuko iki pat uodegytės. Mokslininkai tyrimais ir eksperimentais įrodė, kad tai yra gyvybiškai svarbu. Atskyrus gyvūnus į dvi grupes, kurių vienai nebuvo leidžiama savo mažylių liesti, pastarieji mirė…

Mūsų – žmonių atveju, vis dažniau kalbama apie tai, kaip svarbu naujagimį guldyti ant motinos krūtinės, jį maitinti krūtimi, augantį kūdikį nešioti nešioklėje prie kūno, glostyti, masažuoti, bučiuoti… Tai stimuliuoja organizmą, padeda užmegzti kontaktą, sukurti saugumo ir šilumos pojūtį, padėti vystytis kūnui ir smegenims…

Tačiau suaugusiam žmogui prisilietimas taip pat yra labai svarbus. Jis atpalaiduoja įtampas, padeda geriau miegoti, suteikia vidinio komforto pojūtį, stimuliuoja harmoningą organizmo veiklą, veikia kaip antistresinė priemonė.

Oda – didžiausias organas, o lytėjimas – viena pagrindinių jutimo rūšių. Žmogaus odoje receptoriai išsidėstę labai tankiai, tad prisilietimu dirginami daugelis nervų. Švelnus prisilietimas bet kokio amžiaus žmogui yra būtinas kaip fizinio, psichinio ir emocinio gerbūvio pagrindas ir, kaip tarpusavio ryšio stiprinimo priemonė.

Kuo švelniau liečiamas odos paviršius, tuo labiau jis atpalaiduoja ir pasiekia gilesnius sluoksnius.

Turite galimybę išmokti ypatingai švelnaus ir paprasto masažo technikos, vadinamos “Drugelio Prisilietimo Masažu”. Šią energetinio masažo techniką sukūrė dr. Eva Reich. Šis pasaulyje plačiai taikomas švelnus kūno masažas prieinamas kiekvienam žmogui, norinčiam padėti savo šeimos nariams ir artimiesiems ar taikyti profesionalioje socialinio pedagogo/darbuotojo, psichoterapeuto/psichologo, masažuotojo, kineziterapeuto, akušerio ir kt. praktikoje. Drugelio prisilietimo masažas  “ištirpdo” visas kūno įtampas, giliai atpalaiduoja, padeda pasijusti saugiam bei atstato natūralią gyvybinės energijos tėkmę žmogaus organizme. Taip pat jį galima taikyti pagalbai ir gydymui: gydyti ankstyvųjų trauminių patirčių prisiminimus; po nelaimingo atsitikimo ar ligos nuraminti/atpalaiduoti ligoniams, švelninti jų skausmus; užmegzti ar sustiprinti porų, tėvų, vaikų tarpusavio ryšius;  mamytėms gimdymo metu ir po jo; kūdikiams ir vaikams; nuraminti, atpalaiduoti gyvūnus.

Ši itin subtili švelnių prisilietimų seka nustebins jus savo efektyvumu ir giliu terapiniu poveikiu.

Įdomūs straipsniai:

<<<<>>>>

Svarbiausias asmuo tas, kuris dabar yra priešais tave…

mylintis zvilgsnis

“Suteikdami terapines paslaugas, mes sukuriame sąlygas sveikti. Sveikimo sėkla jas atpažįsta ir suaktyvina kiekviename žmoguje slypinčias sveikatinančias galias. Vidinė sveikimo galia yra pačiame žmoguje.” (Tulku Lobsang)

Ar kada nors pagalvojote, kad neretai slapta mūsų pagalbos kitiems intencija yra grįsta mūsų asmeniniu poreikiu jaustis svarbiais ir kelti savivertę? Tik jausdamiesi svarbiais, vertinamais, išsilavinusiais, gerbiamais specialistais gebame savimi didžiuotis ir save gerbti… Tačiau, ar susimąstėme, kad toks mūsų požiūris grįstas lyginimu ir konkurencija? Nes tam, kad būtum svarbesnis, turi būti kitas – mažiau svarbus, kad jaustumeisi protingesnis, šalia turi būti mažiau protingas ir t.t…. Ir toks lyginimas neretai pereina iš konkurencija grįsto požiūrio į savo kolegas į santykį su savo klientais. Kokiu būdu? Kuomet sukuriame atstumą, iškeliame save į aukštesnę poziciją bei siekiame atrodyti visa žinančiais, visa išmanančiais, pranašesniais už tą žmogų, kuris į mus kreipėsi tam tikros paslaugos ar pagalbos. Ir tikrai ne visada mums pavyksta įžvelgti šią paslėptą medalio pusę, kurios kita pusė yra būtent nepasitikėjimas savimi, visais įmanomais būdais dangstomas išorinėmis priemonėmis… Kaip galime to išvengti? Ugdydamiesi tinkamą – empatija ir pagarba kitam grįstą požiūrį.

Būti lygiu su kitu žmogumi, jausti kitam besąlygišką pagarbą ir empatiją bei siekti padėti kitam panaudojant jo paties potencialą reikalauja didelio darbo su savimi. Toks požiūris yra anapus savų baimių, traumų, patirčių ir išankstinių įsitikinimų, kultūrinių, religinių, socialinių apribojimų…

Šis požiūris yra itin svarbus bet kokioje terapinėje veikloje, ar tai būtų medicininės paslaugos, ar psichoterapija, masažai, joga, nes padeda sumažinti atstumą tarp “specialisto” ir “kliento”, neklijuoti etikečių bei bendromis jėgomis siekti norimo rezultato – geresnės gyvenimo kokybės. Tuomet kiekvienam žmogui tampame sveikatos ir saviugdos įrankiu, kuris padeda tinkamai panaudoti tai, kas žmoguje jau yra. Tik jausdamasis įrankiu, gali kiek įmanoma adekvačiau padėti kiekvienam, reaguodamas į specifinius kiekvieno žmogaus poreikius, nes tuomet atsiveria erdvus, tiek žiniomis, tiek intuicija ir įžvalga grįstas galimybių laukas. Tuomet įvyksta mainai, nes kiekvienas žmogus suteikia neįkainojamą patirtį ir mums patiems…
Šia nuostata stengiuosi vadovautis visose savo veiklose ir aš pati: vesdama individualius ir grupinius Gydančios Tibeto Jogos LU DŽONG ir Tibeto Išminties Kardo TOG ČOD užsiėmimus; teikdama Švelniosios Bio-Energetikos, Budistinės psichologijos ar Meno Terapijos konsultacijas, atlikdama masažus, vesdama pasaulio tautų šokius ratu.
Mano asmeninė patirtis rodo, kad tik empatiškas, pagarbus ir jautrus požiūris į kiekvieną žmogų tampa tikruoju pagrindu terapinio santykio užmezgimui ir sveikimo bei saviugdos procesui. Nes gali turėti begalę įvairiausių žinių ir mokslinių laipsnių, tačiau nesugebėdamas išgirsti ir išjausti kito žmogaus, neturėsi galimybės iš tikrųjų jam pasitarnauti. Gebėjimas išgirsti ir išjausti reikalauja nuolatinės saviugdos: motyvacijos stiprinimo, žinių gilinimo, meilės, atjautos ir išminties ugdymo, savo asmeninių problemų sprendimo. Tad norėdamas efektyviai padėti kitiems, pirmiausiai turi stengtis padėti pats sau.

“Karalius pasikvietė išminčių.
Išminčiui jis iškėlė 3 klausimus:
Kokia gyvenimo akimirka pati svarbiausia?
Kas yra mano svarbiausia užduotis?
Kuris žmogus man pats svarbiausias?
Pasakyk man, kad galėčiau pagal tai orientuotis.
Išminčius atsakė:
Svarbiausia akimirka yra dabar.
Svarbiausia užduotis ta, kuri yra dabar priešais tave.
Svarbiausias asmuo tas, kuris dabar stovi priešais tave.”
Iš knygos “Ritualai vienumoje/Keliai į vidinę laisvę”, Doris Iding
<<<<>>>>
GYVENIMAS “TARP”…
 
laikrodziai
Štai ir prasidėjo nauja savaitė… “Sunkusis” pirmadienis, kuomet vėl, norime ar nenorime, tenka pasitelkti valios pastangas ir keliauti į darbus, mokyklas, universitetus bei rūpintis šimtais įvairiausių reikalų, kol, galų gale, sulauksime kito savaitgalio. Ir taip – nuo vieno savaitgalio iki kito (taip pat ir nuo vienų atostogų iki kitų, nuo švenčių iki švenčių)…Į tuos savaitgalius (šventes, atostogas, laisvadienius) sudedame tiek daug lūkesčių, norisi, kad jie būtų tobuli – kad gerai pailsėtume ir atsigautume, pabūtume su mylimais žmonėmis, smagiai ir įdomiai praleistume laiką, dar ir nudirbtume seniai laukiančius ir atidėliojamus darbus, sutvarkytume namus, pasiruoštume ateinančiai darbo savaitei  ir t.t.t.t.t.t…. Begalės norų ir planų, kurių, deja, nepavyksta įgyvendinti, nes jų tiek daug ir tam nepakanka laiko ar jėgų… O jei,  po kupinos streso savaitės, dar ir nepavyksta atsipalaiduoti bei gerai pailsėti, nes nebeužmiegame be migdomųjų, jaučiame begalines įtampas kūne, per televizorių neparodė nieko įdomaus, namiškiai suerzino ar nesuteikė norimo dėmesio, kažkas įvyko ar neįvyko taip, kaip tikėjomės…, tuomet slenkame į naują savaitę pikti ir be energijos.
Bet vis tiek kaskart tikimės, kad kitąkart pavyks geriau ir vėl “tempiame” laiką iki kito savaitgalio.
O kaip su tuo laiku, kuris yra tarp? Tarp savaitgalių, švenčių, laisvadienių, atostogų? Paprastai automatiškas atsakymas yra toks: jį tereikia kažkaip išgyventi, pratempti, iškęsti… Bet ar pagalvojame, kad didžiąją mūsų gyvenimo dalį ir sudaro tas “tarp”?
Vidutiniškai mūsų gyvenimą sudaro apie 20.000 dienų (55 metų vidurkis). Iš jų – apie 10.000 dienų praleidžiame miegodami, apie 8000 ar daugiau – dirbdami, apie 1000 skiriame įvairiausiems rūpesčiams… Kas mums belieka? 1000 dienų, kurias praleidžiame kažko laukdami: laimės, meilės, lūkesčių išsipildymo…
Kiek laiko kiekvieną dieną skiriame gerai savo savijautai: proto, kūno ir išorinių sąlygų lygmenyse? Išorei paprastai skiriame apie 80%, kūnui – 15%, protui – apie 5%. Daugiausia savo dėmesio sukoncentruojame į veiklas, atnešančias mums vienokią ar kitokią materialinę naudą. Tačiau, pilnatviškai mūsų egzistencijai yra reikalinga visa: tiek išorinis – materialusis gerbūvis, tiek vidinis gerbūvis – sveikata, tiek ir gilusis gerbūvis – Išmintis ir Meilė.
Jei minutei sustosime ir susimąstysime, atrasime, kad mūsų gyvenimas yra panašus į viešbutį, į kurį užsiregistruojame gimdami, kurį laiką jame gyvename ir veikiame kol, galų gale ateina laikas išsiregistruoti – numirti. Kaip mes jausimės jame gyvendami, priklauso tik nuo mūsų pačių. Tačiau tam, kad jaustumės kiek įmanoma geriau, turime skirti tam dėmesio – ne vien išoriškai, tačiau ir ugdyti savo protą bei rūpintis kūno sveikata. Ir tam skirti laiko, bent truputį, reikia kasdien. Paradoksalu, kad tuomet, kuomet iš tikrųjų pradedame rūpintis savimi,  tas laikas, kurį anksčiau suvokėme kaip “tarp”, pamažu tampa vis pilnatviškiau integruotu į mūsų gyvenimą, nes keičiasi mūsų požiūris ir suvokimas bei savijauta. O tuomet, nebereikia taip karštligiškai laukti savaitgalių, švenčių, laisvadienių, nes mūsų gyvenamas laikas tampa kitoks.
<<<<>>>>
KOVO MĖNESIO MINTYS…

gelytes rankose

Esu gimusi metų laikų sandūros ar santakos laiku, kuomet žiema pasitinka pavasarį…Tad Kovo mėnuo man ypatingas metas – tarsi naujų metų pradžia, kuomet po laiko, skirto savo sveikatai ir saviugdai bei poilsiui ir kūrybai, po refleksijų apie praeitus metus, palepinta dėmesiu, dovanėlėmis ir visais šiltais linkėjimais, su nauja motyvacija, jėgomis ir idėjomis žengiu į naujuosius savo metus. 🙂

Lai šis pavasaris padeda mums dar geriau pasirūpinti savimi, skiriant dėmesio ir laiko savo fizinei, energetinei, proto, emocijų bei dvasinei sveikatai.

Visos mano atrastos, pažintos, patikrintos ir pamiltos paslaugos: Gydančioji Tibeto Joga Lu Džong, Tibeto Išminties Kardas Tog Čod, Švelnioji Bio-Energetika, Meno Terapija ir įvairūs Masažai yra visapusiškos ir efektyvios terapinės ir sveikatos palaikymo priemonės, papildančios asmenines mūsų pastangas.
Dirbti tokį darbą man yra pašaukimas, begalinė privilegija, o tuo pačiu, ir didelė atsakomybė. Tam, kad užtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę, nuolatos tobulinuosi sistemingai gilindama savo žinias bei atnaujindama ir keldama savo kvalifikaciją. Todėl su dideliu malonumu ir maksimaliu dėmesingumu jums suteiksiu pasirinktas paslaugas, kurios, tikiuosi, padės jums jaustis sveikesniais ir laimingesniais.
<<<<>>>>
APIE PASAULIO MATYMĄ…
ryztas ir ismintis
[Fotografijoje – Ken Watanabe]
 
“Žmogus mato pasaulyje tai, ką jis nešiojasi širdyje.” (Gėtė)
 
Saviugda ugdo mumyse gilų pasaulio suvokimą. Tai nereiškia, kad mes užsidarome pozityvume ar negatyvume lyg šiltnamyje ir ignoruojame visa kita, kas neatitinka mūsų požiūrio. Mes įstengiame regėti platų vaizdą – su viskuo, kas tik pasaulyje egzistuoja ir vyksta. Tačiau, tai regėdami, pasitelkiame konstruktyvų požiūrį – vis labiau gebame reaguoti adekvačiai į visa tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus. Sakydama “reaguoti adekvačiai”, turiu omenyje tai, kada reaguojama, remdamiesi realia situacija, o ne savo proto sukurtomis projekcijomis, paremtomis praeities traumomis ir ateities baimėmis…
Vietoje to, kad jaustumės nelaimingais, nuskriaustais ir baisėtumės “pasaulio žiaurumu ir neteisingumu”, giliai savyje nešiojamės meile ir atjauta grįstą požiūrį, padedantį mums suprasti kitus žmones ir jų veiksmų priežastis bei prisiimti atsakomybę už savo pačių motyvaciją, mintis, veiksmus ir kalbą.
Lai naujieji metai tampa galimybe užsiimti sąmoninga saviugda ir išsivaduoti iš “aukos” sindromo bei džiaugtis vidine laisve.
<<<<>>>>
LAIKAS…

inspire me spirale

Apsisukus metų ratui, vėl prisiliečiame prie pabaigos ir pradžios susidūrimo. Nors mūsų gyvenimuose kiekviena diena pripildyta mažomis ir didesnėmis pabaigomis ir pradžiomis, tačiau šioji yra mums viena ryškiausių ir pastebimiausių Ji, lyg dar viena spiralės įvija, veda mus į naują laiką, primindama, kad laikas nėra tiesi linija, kad laikas – lyg upės vanduo, “į kurį neįbrisi du kartus”. Laikas, kurį visais įmanomais būdais skaičiuojame ir taupome, tačiau, kurio stygių jaučiame vis labiau, yra toks sąlygiškas ir jo tėkmei prasmę bei ritmą suteikiame tik mes patys…

Linkiu, kad šis laikas mums visiems taptų vidinio atsinaujinimo laiku, kuomet, apsivalę nuo “senų, nereikalingų, atgyvenusių vidinių rakandų”, paruoštume erdvę naujai energijai, jėgoms, motyvacijai ir įkvėpimui gyventi. Lai mūsų gyvenimuose atsiranda daugiau paprastumo – to išmintingo mokytojo, kuris padeda sumažinti mums būdingą dramatizmą, susidėlioti prioritetus ir pažvelgti į save ir į savo gyvenimą giliau. Lai paprastumas suteikia laiko svarbiesiems mūsų gyvenimo klausimams ir atsakymams, lai padeda atrasti pasitenkinimą ir laimę.

<<<<>>>>
YPATINGA DOVANA…

dovanu kuponasDovanu kuponas - kita puse

Kiekvienais metais, bejausdami Kalėdinio laikotarpio artėjimą, pradedame sukti galvą – ką gi galėtume padovanoti savo artimiesiems ir draugams? Jaučiamės nuvargę nuo daiktų gausos, nepaliaujamai kaupiamos mūsų spintose ir sandėliukuose, vis labiau užpildančios gyvenamąsias mūsų erdves… Ir dovanoti nebesinori kažko, kas gali netikti, nepatikti ar būti tik dar viena dovana, kurią teks kažkur padėti iki tol, kol gal būt jos prireiks… Susimąstome apie tai, kaip būtų gera padovanoti kažką kitokio, kas galėtų iš tikrųjų būti malonu ir naudinga mūsų mylimam, brangiam žmogui ir išreikštų bent dalį to švelnumo ir rūpesčio, kuri jam/jai jaučiame.

Šiuo – prieškalėdiniu laikotarpiu turite galimybę atrasti tokią – kitokią, jaukią dovaną, pritaikytą jūsų artimam žmogui pagal jo poreikius! Tokia – ypatinga dovana, specialiai pasirinkta iš gausaus paslaugų sąrašo, nudžiugins jums brangų žmogų ilgalaikiu poveikiu jo sveikatai tiek fiziniame-energetiniame, tiek ir emociniame-proto lygmenyje. Individuali masažo sesija, asmeninis jogos ar meditacijos užsiėmimas, kūno terapijos ar meno terapijos konsultacija ar paslaugų paketas tai – ypatingas laikas, kurio metu visas dėmesys skiriamas žmogui, sukuriant jam geriausiais sąlygas atsipalaidavimui, jėgų susigrąžinimui, emociniam balansui, vidinio komforto ir aiškumo būsenų išgyvenimui.
Ar savo nuožiūra parinksite tinkamiausią sveikatingumo ir saviugdos paslaugą, ar padovanosite savo artimajam/ai dovanų čekį už tam tikrą pinigų sumą, ši dovana jam/jai įsimins kaip svarbi ir ypatinga jūsų švelnumo ir rūpesčio išraiška. O galbūt jums kils noras palepinti tokia švente ir save? 😉

<<<<>>>>
RYTINĖS PRAKTIKOS PRIVALUMAI

skrydis virsun

Nors dažnai būna nelengva atsikelti kiek anksčiau ir skirti dėmesio savo proto ir kūno bei energetiniam pasiruošimui dienos veikloms, tačiau koks džiaugsmas apima, kai tai pavyksta! Kiekvienąkart įsitikiname, kad atlygis už mūsų motyvaciją ir valios pastangas yra didžiulis – džiugi nuotaika, žvalumas, energingumas ir vidinio komforto jausmas tampa puikia dienos pradžia, įtakojančia mūsų fizinę savijautą, konstruktyvų požiūrį į tai, kas tądien bevyktų, koncentraciją ir produktyvumą. Aktyvus rytinės praktikos ritmas ir ypatinga užsiėmimų struktūra, padeda suaktyvinti organizmą, ištempti kūno raumenis, pramankštinti stuburą ir atsikratyti apatijos, mieguistumo ir rytinio kūno sąstingio, įtampų bei skausmų.
Anot vienos rytinio užsiėmimo dalyvių:

– Niekaip nesuprasdavau, kai mano draugė, lankanti rytinius jogos užsiėmimus, sakydavo, jog praktika ryte jai padeda atsikratyti streso, įtampų ir pasiruošti darbui. Tačiau, dabar pati jaučiu, kad tai – iš tikrųjų tiesa.”
Lai jūsų rytas tampa energijos ir puikios nuotaikos užtaisu! 
<<<<>>>>

all you need
“Visa, ko jums reikia tai – mažiau.”
 
Paradoksaliai atrodanti mintis… Juk paprastai linkime sau ir kitiems gausos…Tačiau, kai į ją įsigiliname, ši mintis pasirodo labai prasminga. Kodėl?
Ar kada nors paklausėme savęs, kada jaučiamės geriau: kuomet turime daug ar kuomet pasitenkiname tuo, ką turime, net jei to kažko būtų ir nedaug? Kuomet jaučiamės patogiau, kai mus supa būtiniausi daiktai ir dalykai, ar, kai mūsų aplinka užpildyta gausiu visokeriopų daiktų skaičiumi? Kokį poveikį mums daro maisto gausa ir didelė įvairovė? Kaip reaguojame į intensyvų gyvenimo ritmą ir darbų, įspūdžių, socialinių kontaktų gausą? Ar materialinė gerovė ir turto gausa iš tikrųjų padeda jaustis ramiu, saugiu ir laimingu, o gal net atvirkščiai? Ką reiškia turėti daug ir ką reiškia turėti pakankamai?
 

<<<<>>>>
DARYK TAI IŠ VISOS ŠIRDIES…
leaving love
Jei manai, kad kažką yra verta daryti, daryk tai iš visos širdies.” Buda

Šį Budos teiginį taikau savo gyvenime nuolatos, o ypač dabar – kuomet jaučiuosi atradusi darbo ir veiklos sritis, kurias išgyvenu kaip savo pašaukimą. Darbas iš visos širdies turi begalę privalumų:
Pirmiausia, jis teikia neišsenkamą motyvaciją, kuri, net ir susidūrus su sunkumais ir iššūkiais, padeda nenusiminti, nepasimesti ir nepasiduoti, o pasitelkti konstruktyvų požiūrį ir ieškoti būdų, kaip su tuo tvarkytis.
Ugdomės atsakomybės jausmą, kuris užtikrina mūsų darbo kokybę, nes dirbdami atiduodame visas savo jėgas ir pasitelkiame visus savo įgūdžius, o taip pat skiriame dėmesį nuolatiniam savęs tobulinimui.
Toks požiūris ugdo altruizmą ir atjautą – giliau išjaučiame žmones, stengiamės jiems padėti geriausiu būdu.
Jaučiame malonumą dirbdami, nes tai atitinka mūsų vidines pajautas.
Patys save ugdome, nes esame atviri gyvenimo įvairovei, pokyčiams ir tėkmei.
Tampame harmoninga bendro gyvybės “tinklo” dalimi, nes vykdome savo paskirtį – tai, ką jaučiame, jog turime/norime daryti.

“If anything is worth doing, do it with all your heart.” – Buddha
<<<<>>>>
GRUODŽIO MĖNESIO DVASIOJE…
flyinggrace

Štai ir prasidėjo Gruodžio mėnuo su visais džiaugsmais ir maloniais dalykais bei su iššūkiais, darbais ir prieškalėdinio laikotarpio stresais… Tačiau, nepaisant jau mums žinomų šio mėnesio “aktualijų”, susijusių su pasiruošimu Kalėdoms ir Naujiems Metams, laisvadienių planavimu, darbų organizavimu ir kt…., šis mėnuo išsiskiria iš kitų savo ypatingumu ir dėl kitų priežasčių.
Mūsų protėviai jautė šio ypatingo meto dvasią, kuomet visa gamta tarsi užsisklendžia ir panyra į rimties ir tylos dvasią. Todėl ir atsirado Adventinė tradicija, kviečianti susiderinti su gamtos ritmais ir pasinaudoti jos kuriamomis sąlygomis tam, kad aprimti, įsiklausyti į save, užmegzti kontaktą su giliausiais savo būties lygmenimis ir vidujai bei išoriškai apsivalyti, atstatyti pusiausvyrą… Šis metas yra vienas tinkamiausių įvairioms sveikatingumo ir saviugdos praktikoms, o taip pat ir auto-analizei bei terapiniam procesui.
Tačiau, besisukant savo “voverės rate”, sunku pačiam atrasti laiko ir būdų, kaip ir kada pasinaudoti šia galimybe. Todėl, tam, kad šis mėnuo taptų kiek įmanoma naudingesniu ir darnesniu, galite pasinaudoti laiko patikrintais ir patikimais “darbo su savimi” metodais, pasirinkdami tą, kuris jums atrodo tinkamiausias: grupinius ar individualius Gydančios Tibeto Jogos ar Tibeto Išminties kardo užsiėmimus, kūno terapijos (Švelniosios Bio-Energetikos) ar meno terapijos konsultacijas, ar masažo sesijas. Kiekvienas šių metodų savaip mus veikia kūno-energetiniame ir emocijų-mentaliniame lygmenyje, mus sveikatindamas, apvalydamas, stiprindamas ir padėdamas atkurti vidinę ir išorinę pusiausvyrą ir aiškumą.

Šiuo ypatingu laiku, kuomet pati natūralioji aplinka sukūrė tam sąlygas, visi “darbo su savimi” metodai turi žymiai stipresnį poveikį mūsų sveikatai ir gerbūviui. Tereikia atrasti savyje motyvaciją ir pasinaudoti šiomis galimybėmis.
Lai Gruodis mums visiems tampa galimybių mėnesiu, kuomet “giliai pajusdami save ir atverdami savo širdį – atveriame savo protą.”

<<<<>>>>
VAKARE, VIETOJE TELEVIZORIAUS…
Tulku a fazer Lu JongJun 2013 - Dias Amor & Saúde  (626)

Vis dažniau susimąstau apie tai, koks naudingas gali būti laikas, praleistas užsiimant saviugdos ir sveikatingumo praktika vėlyvą vakarą, prieš miegą. Kuomet nepasiduodame įprastai rutinai – grįžus po darbų darbelių pripildytos dienos pasinerti į įprastus kasdienius “ritualus”: įsijungti kompiuterį, televizorių ir taip mėginti atsipalaiduoti nuo dienos rūpesčių.
Kartą per savaitę galime išmėginti kitokį atsipalaidavimo būdą, skirdami valandėlę savo laiko giliam kontaktui su savimi: įsiklausymui į save, vienybės su savo kūnu ir kvėpavimu išgyvenimui, judėjimo malonumo bei vidinės tylos patirtims.
Kam to reikia?
Tai suteikia erdvės giliam vidiniam nusiraminimui, emocinio stabilumo kūrimui, fizinei sveikatai. Tai – būdas integruoti praėjusios dienos, savaitės patirtis ir pasiruošti ateinančiam laikui. Tai – laikas, skirtas svarbiausiems mūsų poreikiams: kokybiškam atsipalaidavimui ir vidinio balanso atkūrimui kūno-energetiniame bei proto-emocijų lygmenyse.
Savaitės bėgyje pasirinktas  vakaras gali tapti tuo ypatingu laiku, kuomet skiriame dėmesį sau.

<<<<>>>>
KITOKS PIRMADIENIS…
tigrasTog Chod as5

Pirmadienis daugeliui yra sunkiausia savaitės diena. Sunkiausia, nes po savaitgalio poilsio tenka vėl pradėti naują darbo, pareigų, veiklų savaitę, su visais laukiančiais iššūkiais. O jei per savaitgalį dar ir nepavyko gerai pailsėti ir atsipalaiduoti, tuomet išgyvename pyktį, vidinį nepasitenkinimą ir pasipriešinimą. Kaip padėti sau? Kaip įveikti šiuos sunkumus?
Į pagalbą jums gali ateiti Tibeto Išminties Kardo Tog Čod praktika.
Ši dinaminė meditacija su kardu yra skirta ugdyti proto aiškumui ir emocinei pusiausvyrai. Jos pradžioje mes pasitelkiame visa tai, kas mums nepatinka, ko nenorime, kas erzina, ant ko pykstame tam, kad perkeistume tai į drąsą, aiškumą, valią, pasitikėjimą savimi ir konstruktyvų požiūrį.
Pirmadienis – puiki diena šiai praktikai, nes kuo daugiau išgyvename nepasitenkinimo ir pykčio apraiškų, tuo daugiau kuro turime praktikai, vedančiai į atjautą, išmintį ir sąmoningumą.

“Laimė ateina tik kartu su laisve.
Kas beatsirastų tavo gyvenime, neatstumk to. Tuomet išsilaisvinsi iš baimės.
Kas beišeitų iš tavo gyvenimo, paleisk tai. Tuomet išsilaisvinsi iš lūkesčių.”
Lama Tulku Lobsang

Kai žinome kaip tinkamai panaudoti tai, ką turime/išgyvename, visa tai tampa galimybėmis ir saviugdos procesu.
<<<>>>>
MANKŠTINIMASIS…

A5E5_Ling_Shi_Ta_DrilA5E4_Trayi_Lung_Zin
“Mankštinimasis”
Kol jaunas – lankstus.
Kai senas – trapus.

Tempimas – ir tiesiogine ir perkeltine prasme – būtinas.
Geri tempimo pratimai lavina visas kūno dalis. Pirmiausia atpalaiduokite sąnarius ir raiščius, tada judesiai bus neskausmingi. Tuomet mankštinkitės metodiškai: pradėkite nuo stambiųjų raumenų grupių – kojų ir nugaros, o vėliau imkitės smulkesnių, pavyzdžiui, pirštų. Pratimus derinkite su kvėpavimu; darykite juos ramiai ir švelniai, be trūkčiojimo. Atlikę tempimus į vieną pusę, neužmirškite tą patį padaryti į kitą. Jūsų lankstumas pagerės, jei naudositės šiais patarimais.
Perkeltine prasme mankštinimasis vysto emocinį asmenybės lankstumą. Jaunas augalas – švelnus ir lankstus, senas – sustingęs, sumedėjęs, lengvai pažeidžiamas. Minkštumas šiuo atveju prilyginamas gyvenimui, kietumas – mirčiai. Juo būsite lankstesni, tuo jūsų proto ir kūno sveikata bus geresnė.”
(Deng Ming-Dao – Įžvalgos kasdienai)

Gydančioji Tibeto Joga Lu Džong siūlo visą eilę tempimo pratimų, kurie visapusiškai dirba su mūsų raumenimis, sąnariais ir stuburu.
Sveikata yra darbas, kuriam reikia skirti dėmesį reguliariai ir metodiškai.
Pasirūpinti savimi niekad nevėlu.

<<<<>>>>
VIDINĖ HIGIENA…

dusas

Kaip jaučiamės, kai nenusiprausiame, neišsiplauname dantų? Kaip jaučiamės, kai nesusitvarkome namų ar darbo vietos? Esame įpratę rūpintis savo išore, tvarkyti ir švarinti savo aplinką, tačiau ar žinome kaip tvarkytis savo viduje? Ar suvokiame savo vidinę netvarką ir nešvarą? O jei ir suvokiame, ar žinome kaip su ja efektyviai tvarkytis?

Kalbėdami apie tai, kas mūsų viduje, turime atkreipti dėmesį į kelis lygmenis: savo kūną,  protą-emocijas ir energiją. Budistinė tradicija šneka apie kelis mūsų kūno lygmenis: grubųjį, subtilųjį ir itin subtilų kūną ir protą. Mes turime žinių ir įvairiais būdais mėginame rūpintis grubiausiu savo kūno lygmeniu – savo organizmu. Tai darome dažniausiai tuomet, kuomet prastai jaučiamės ar mus pradeda kamuoti kokia rimta liga. Medikamentai, gydytojų konsultacijos, dieta, mityba, sportas… taip dažniausiai mėginame spręsti ištikusias problemas. Proto-emocijų lygmenyje, atsakomybę už mūsų sveikatą ir pusiausvyrą dažniausiai priskiriame psichologams, psichoterapeutams ir psichiatrams. Visa tai yra reikalingi ir tinkami mums būdai, tačiau ar to pakanka? Ar galime patys prisiimti atsakomybę už geresnę savo savijautą ir gyvenimo kokybę? Kaip tinkamai pasirūpinti savimi pačiam?  Kokia gali būti kūno, proto-emocijų, energetinių problemų prevencija? Kaip pasirūpinti savimi tuomet, kai jau esame ištikti bėdų?

Tantrajanos (Vadžrajanos) budistinė tradicija ateina mums į pagalbą su savo žinių ir priemonių bagažu. Pirmiausia atrandame tai, kad turime ir savo subtiliąją anatomiją – 72.000 kanalų “Tsa”, energiją, vadinamą “vėju” – “Lung” ir esencijas “Tigle” bei itin subtilų sąmonės ir kūno lygmenis. Tuomet sužinome, kaip ši subtilioji anatomija funkcionuoja ir kaip veikia grubiuosius kūno ir proto lygmenis.

Tantrajana pateikia eilę būdų kaip rūpintis visais mūsų lygmenimis – kokie yra “vidinės higienos” metodai, padedantys mums ne tik geriau jaustis fiziškai ir proto-emocijų lygmenyje užsiimant negalavimų ir sutrikimų prevencija, bet ir kaip padėti sau tuomet, kai mus kamuoja kūno ar proto ligos. Tuo pačiu, šie metodai yra neatskiriami ir nuo saviugdos giliame – dvasiniame lygmenyje. Nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo ar filosofinių pažiūrų, šie nesudėtingi metodai padeda mums išgyventi giliausius savo būties lygmenis ir ugdyti savo sąmoningumą, motyvaciją, gyvenimo džiaugsmą, atjautą bei vis giliau pajusti tiek tarpusavio ryšį, tiek ir visus savo būties lygmenis.

Juk nebūtina būti jogais ar atsiriboti nuo visuomenės ir pasaulio, pašventus visą savo laiką ir gyvenimą sudėtingoms praktikoms. Tereikia išmokti paprastų ir veiksmingų bei žiniomis ir praktika patikrintų sveikatingumo ir saviugdos būdų bei skirti bent 15 minučių reguliariai jų praktikai ir efektas bus akivaizdus.

 <<<<>>>>
MŪSŲ SAVIUGDOS ĮRANGA…

Buddhist_Psychology“Mums nereikia daugiau pinigų, nereikia daugiau sėkmės ar šlovės, nereikia tobulo kūno, net ir tobulo partnerio. Būtent dabar, šią akimirką, mes turime savo protą, kuris yra visa būtiniausia įranga, reikalinga tam, kad pasiektume besąlygišką laimę.”
Jo Šventenybė 14 Dalai Lama

Pripažinti savo proto galią – pirmas, būtiniausias žingsnis, nuo kurio prasideda saviugdos kelionė.
Išmokti metodų, padedančių su protu dirbti – kitas žingsnis. Kol jo neugdome, protas panašus į beždžionėlę, triukšmingai lakstančią ir šokinėjančią nuo šakos ant šakos…
Darbas su protu nėra vien tik žinių kaupimas, jis įtraukia ir praktiką, kuomet žinios realizuojamos mūsų gyvenime ir tampa neatskiriama jo dalimi. Pats efektyviausias žinių realizavimo būdas – meditacija.
Yra įvairiausių meditacijos būdų, kuriuos galime praktikuoti, tačiau neramiam mūsų protui, įvairiausių dirgiklių apsuptyje, nėra lengva nurimti ir susitelkti sėdimoje meditacijoje.
Dinaminės meditacijos ateina mums į pagalbą, nes sukuria sąlygas praktikuoti meditaciją, pasitelkus judesį.
Tog Čod praktika skirta būtent darbui su mūsų protu, kuomet apvaldome savo emocijas ir jas perkeičiame į proto aiškumą. Protas nurimsta ir, kaip kad drumzlinas vanduo drumzlėms nusėdus, jis tampa skaidriu. Tuomet galime aiškiai regėti. Aiškiai regint, adekvačiau suvokiame save, savo gyvenimo situaciją ir įgaliname save priimti tinkamiausius sprendimus bei daryti geriausius pasirinkimus kasdienio savo gyvenimo tėkmėje.
Ugdant savo protą, mus vis dažniau lydi paprastumas ir aiškumas, padedantys mums net ir sunkiausiose gyvenimo situacijose.
Tog Čod – išminties kardas, nukertantis nesuvokimo, automatiškumo mazgus. Šios praktikos pagalba įstengiame prisiliesti prie tikrosios – autentiškos savo proto prigimties, o tai – į mūsų gyvenimą įneša radikalius pokyčius, kurie nepriklauso nuo išorinių aplinkybių.

<<<<>>>>
KUOMET SUNKU…

kuomet sunkuSunkiais gyvenimo periodais, dienomis, kai jaučiamės silpni, sumišę, pažeidžiami, įsibaiminę… užsiimkime saviugdos praktikomis. Būtent šiomis dienomis įgyjame galios keisti savo požiūrį, būseną ir savijautą. Stenkimės, kiek tik įmanoma, skirti dėmesio savo kūno sveikatinimui, proto aiškumo ugdymui ir emocinei pusiausvyrai. Juk pačias svarbiausias, brangiausias dovanas gyvenime reikia pačiam atrasti ir sau įteikti bei išsivynioti iš slepiančio apvalkalo… Tam reikia motyvacijos, pastangų ir pasitikėjimo.
Tantrajana siūlo visą eilę lengvai kasdienybėje pritaikomų ir paveikių technikų darbui su savimi. Sunkiaisiais laikotarpiais jos atskleidžia visą savo jėgą, nes tuomet jų poveikis tampa mums akivaizdus. Išmokę naudotis šiais metodais, išmokstame gyventi drąsiai ir kūrybingai.

<<<<>>>>
ERDVĖ MANO GYVENIME…
Kuo mums svarbi erdvė? Kaip ji reiškiasi mūsų gyvenime? Koks jos poveikis mums?

Tibeto medicina ir budistinė filosofija kalba apie 5 elementus, kurie mus įtakoja ir sąlygoja mūsų gyvenime. Visus elementus sudaro atomai, tad jie kuria formų pasaulį. Šie elementai: žemė, vanduo, ugnis, vėjas ir erdvė – pasireiškia tiek aplink mus – mus supančioje aplinkoje, tiek mūsų viduje – sudarydami mūsų kūną,  tiek ir vadinamame “slaptame” lygmenyje – pasireik6dami kaip mūsų proto aspektai: emocijos bei proto būsena ir veikla. Jie neatsiejamai vienas su kitu susiję ir vienas kitą įtakoja. Visuose šiuose  lygmenyse elementai yra persipynę ir susiję, tad toks jų atskyrimas realiai egzistuoja tik konceptualiame lygmenyje.

Kodėl svarbu juos suvokti ir apžvelgti visus minėtus lygmenis? Todėl, kad tai – plečia mūsų mąstymą ir padeda mums visa tarpusavyje susieti – išorinį pasaulį, mūsų kūną ir protą. Iš kitos pusės, suvokdami vyraujančių elementų laiką ir pobūdį, gebame harmoningiau suderinti savo veiklas ir gyvenimo būdą bei ritmą. Subalansavus šiuos 5 elementus savo gyvenime, visos mūsų vidinės sistemos taip pat veikia sklandžiau ir sudaro kokybiškesnes sąlygas mūsų gyvenimui ir saviraiškai.

Dabar trumpai apžvelgsime vieną iš 5 elementų – erdvę. Erdvės elementas yra laikomas ypatingu, nes jis sudaro sąlygas pasireikšti visiems kitiems 4 elementams bei juos harmonizuoja. Erdvėje visa atsiranda, egzistuoja ir išsisklaido.

Išoriniame pasaulyje erdvės elementas yra mus supanti erdvė. Šis elementas stipriausiai pasireiškia po saulės laidos ir prieš brėkštant rytui, iki pirmųjų saulės spindulių. Tai – pats geriausiais metas visoms saviugdos ir sveikatingumo praktikoms, nes mumyse stimuliuoja proto aiškumą, imlumą ir ramybę, o mūsų kūnas šiuo laiku būna žvalus ir atviras.

Mūsų kūne šis elementas atrandamas visose mūsų kūno ertmėse – tiek erdvėje tarp ląstelių, tiek ir mūsų kūno organų vidinėse ertmėse. Erdvė sudaro sąlygas augimui. Taip pat erdvė susijusi su klausos pojūčiu.

Subtiliajame proto lygmenyje, netyra erdvės elemento savybė yra gobšumas,  “priešnuodis” jam – dosnumas, o tyroji savybė – lygybė, neutralumas/objektyvumas arba  absoliutus sąmoningumas, budrumas ir laisvė.

Kuomet šis elementas mumyse subalansuotas, mes išgyvename “erdviškumą” savo gyvenime. Jaučiame, kad yra galimybė viskam vykti mūsų gyvenime, viskam suteikiame erdvės, nes gebame prisitaikyti ir integruoti visas išgyvenamas patirtis. Mums viskam pakanka laiko, nors galime būti ir laibai užsiėmę. Vietoje to, kad vaikytumėmės išorinių įspūdžių, stimulų ir išgyvenimų, labiau susitelkiame į save pačius, orientuodamiesi į tai, ką jaučiame, išgyvename kažką patirdami. Mums būdinga tolerancija ir kantrybė.

Kuomet šio elemento mumyse per daug, prarandame ryšį su išore, su tuo, kas vyksta, mums trūksta sąmoningumo, savęs pajautimo ir ryšio su kitais elementais. Nejaučiame ryšio ir su savimi pačiais, sąmoningumo savo pačių atžvilgiu ir, to pasekoje, jaučiamės visiškai pasimetę bei gyvenimas mums gali prarasti prasmę.

Kuomet šio elemento mumyse per mažai, mes esame visiškai pavaldūs ir paveikūs tam, kas mūsų gyvenime beatsitiktų. Net pačios mažiausios problemos mums atrodo fatališkos ir neišsprendžiamos.

Svarbu suvokti tai, kad mes turime galimybę tiek prisitaikyti prie išorinių elementų, tiek ir subalansuoti savo vidinius išbalansuotus elementus įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, per: mitybą, įpročių keitimą, dienos ritmą, elgseną, mąstymo būdo/požiūrio keitimą, per darbą su savo emocijomis.

Vienas iš paprasčiausių būdų kaip subalansuoti erdvės elementą – paprasčiausiai stebėti dangų.

Taip pat efektyvus būdas išoriškai paveikti šio elemento trūkumą, kurti erdvę aplink save – atsisakant nereikalingų daiktų, valant ir tvarkant savo gyvenamą bei darbo erdvę, perorganizuojant svarbias mums patalpas.

Vidujai bei subtiliausiame lygmenyje efektyviausias būdas yra Gydančioji Tibeto Joga Lu Džong. Ugdydama mūsų sąmoningumą, padėdama mums perkeisti savo negatyvias emocijas bei palaikydama ir gerindama mūsų sveikatą, ši ypatinga terapinė sistema tampa itin naudingu ir paveikiu savipagalbos įrankiu. Lu Džong ne tik subalansuoja mūsų erdvės elementą, tačiau ir visus kitus 4 elementus. Nesudėtingi judesiai yra nesunkiai išmokstami ir pritaikomi bet kokiai sveikatos būklei, o pirmoji pratimų grupė, vadinama “5 elementais”, skirta būtent 5 elementų subalansavimui visuose lygmenyse.

Sąmoningai organizuodami savo gyvenimo aplinką, gyvenimo būdą ir rūpindamiesi savo kūno ir proto sveikata bei saviugda, mes kuriame erdvę… erdvę meilei, atjautai, pilnavertiškam gyenimui ir kūrybai. Esame įpratę rūpintis savo išore bei kūnu ir suvokiame tvarkos, organizuotumo, švaros ir vietos svarbą. Tačiau, ar vertiname ir kreipiame dėmesį savo protui ir emocijoms?

O kartais, net ir norėdami tai daryti nežinome kaip. Tibeto saviugdos ir sveikatingumo praktikos pateikia eilę nesudėtingų ir veiksmingų būdų. Tereikia žengti pirmą žingsnį 🙂

“Labai svarbu gyvenime pasirūpinti tyla, erdvumu ir aiškumu. Dažnai žmonės to nesuvokia. Kur tik bebūtų tuščia erdvė, jie bando ją užpildyti. Tačiau, jei visur kažko yra, nebėra erdvės. Todėl svarbu sukurti erdvę.”
Tulku Lobsang
<<<<>>>>
APIE RAMYBĘ CHAOSO VIDURYJE…
smilkalai

Turbūt ne vienas iš mūsų laikas nuo laiko susimąstome apie tai, kad norėtume keisti gyvenimo būdą, išvažiuoti gyventi į kaimą ar nuošalią vietovę, sukurti bendruomenę ar patraukti į kokią Tolimųjų Rytų šalį, kur būtų galimybė užsidaryti ir pagyventi bent metus ramioje, streso ir nerimo, skubos nepaliestoje aplinkoje…
Tačiau, arba nerandame tam laiko, galimybių bei sąlygų…, arba pamėginę nusiviliame, nes atrandame, kad visur žmonės yra labai panašūs, kamuojami daugelio įprastų problemų, emocijų, požiūrių, sunkumų…, arba, net ir atradę tokią “ramybės oazę”, susiduriame su savo vidiniais “demonais”, nes jie išryškėja visu smarkumu… O net jei ir pavyksta kažkur nuo visko atsiriboti, pailsėti, atsigauti, grįžę į įprastinę aplinką vėl jaučiamės užguiti, prislėgti ir “išmušti iš vėžių” įprastos rutinos, pažįstamų problemų, iššūkių ir sunkumų…
Tad ką gi daryti? Ar tai iš tikrųjų yra situacija be išeities? O jei išeitis yra, tuomet kur jos ieškoti?
Budistinė filosofija kalba mums apie tokią išeitį, kuri nereikalauja radikalių sprendimų, antžmogiškų pastangų ar ypatingų gebėjimų.
Budistinė Tantrajanos mokykla siūlo mums ieškoti tokios “ramybės oazės” savo viduje, nepaisant to, kur mes bebūtume, su kokiais sunkumais besusidurtume ir ką bedarytume.
Juk nebūtina būti jogu ar šventumo siekiančiu atsiskyrėliu tam, kad gyventume prasmingą, laimingą, ir pilnavertį gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų turime begalinį vidinį potencialą – savo išminties lobyną, kurį pažinę, galime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą bei gyventi savo gyvenimą sąmoningai, mylinčiai ir konstruktyviai. Kokiu būdu? Vis geriau pažįstant save, skiriant dėmesio savo saviugdai ir sveikatingumui, integruojant savo patirtis ir žinias į savo kasdienį gyvenimą.
Kitaip tariant, mūsų gyvenimo kokybė tai – mūsų požiūrio klausimas.
Budistinė Tantrajanos siūlo kiekvienam konstruktyviai panaudoti savo labui tai, ką jau turime – savo kūną, savo emocijas, savo įprastą gyvenimo, darbo, šeimos aplinką. Nes į visa galima žvelgti kaip į galimybę, kaip į mokytoją, kaip į vidinės alchemijos procesą… Nes:
* Per savo kūną mes veikiame savo protą.
* Per gilų savo kūno pajautimą ir vidinio komforto ir vidinės tylos išgyvenimą, atrandame begalinę lyg visatos erdvė, proto ramybę ir aiškumą.
* Išmokę transformuoti negatyvias emocijas į pozityvias, įgyjame pasitikėjimą savimi ir drąsą priimti visus įmanomus gyvenimo iššūkius.
Atrastas vidinis mūsų potencialas ir galia bei sveikas pasitikėjimas savimi, įgalina mus priimti tai, kas į mūsų gyvenimą ateina, ir, ko negalime keisti, taip pat keisti, ką galime keisti bei paleisti tai, kas iš mūsų gyvenimo išeina. Toks harmoningas tekėjimas kartu su savo gyvenimu mus atpalaiduoja, sužadina mumyse spontaniškumą, natūralų jumoro jausmą ir vidinės laisvės išgyvenimą…
Tuo pačiu, besikeisdami patys, įtakojame ir esančius aplink mus. Tokiu būdu, lyg lašui įkritus į vandenį, mūsų gera savijauta ratilais sklinda į visas puses, pozityviai paveikdama kitus žmones…
Ir tam nereikia domėtis Budizmu, jau kažkame turėti įgūdžių, žinių ar kažką praktikuoti. Šie metodai yra prieinami kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, filosofinių ar religinių pažiūrų.

<<<<>>>>
what you think you become
“Protas yra viskas. Apie ką mąstai, tuo ir tampi.” (Buda)